Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.
„Dviprasmiškas jausmas buvo klausant pastabų dėl mokesčių politikos, nes tuo pačiu metu girdžiu pasiūlymus didinti finansavimą tiek krašto apsaugai, tiek užtikrinti kokybiškesnes viešąsias paslaugas, didinti jų prieinamumą, skirti didesnį finansavimą. Kalbama apie tai, kad reforma turėtų paskatinti investicijas – natūralu, kad kalbama apie reinvestuojamo pelno lengvatą, kuri drastiškai sumažintų valstybės biudžeto pajamas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Ji pasigedo konkrečių pasiūlymų, kaip didėjančias išlaidas viešosioms paslaugoms suderinti su Lietuvos biudžeto galimybėmis.
„Šioje vietoje aš laukčiau konkretesnių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti ir tvaresnį finansavimą ilguoju laikotarpiu, numatant subalansuotą fiskalinę politiką ir užtikrinti, kad paslaugų teikimas būtų suderintas su valstybinės biudžeto galimybėmis“, – kalbėjo G. Skaistė.
Vertindama šalies vadovo pastabą dėl reakcijos į infliaciją ir antiinfliacinių priemonių taikymo laiką, ministrė pastebėjo, kad pirmasis pagalbos paketas buvo numatytas dar pernai, planuojant šių metų biudžetą.
„Visgi sakyčiau, kad išgirdau pozityvų požiūrį į infliacijos pasekmių švelninimo pačias priemones ir taip pat vykdomą socialinę politiką – pensijų papildomą indeksavimą, vienišo asmens pensijos įvedimą. Kas turbūt prezidentui kelia klausimų – tai laikas. Sakyčiau, kad pirmasis paketas, kuris atliepė kylančią infliaciją, buvo valstybės biudžeto projektas, kuriame buvo numatytas per milijardas eurų žmonių pajamų didinimui. Manau, kad tai labai svarbios priemonės“, – sakė G. Skaistė.
Ji priminė, kad Vyriausybė sureagavo ir į ekonomines permainas, kurios kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei skyrė papildomą paramą Lietuvos gyventojams.
„Matant, kad situacija keičiasi ir karas Ukrainoje veikia ekonominius rodiklius, pasiūlėme papildomą infliacijos pasekmių švelninimo paketą, jame numatytos tokios priemonės, kad pažeidžiamiausių žmonių pajamos būtų didesnės bent 15 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir man atrodo, kad tai padeda dorotis su infliacijos pasekmėmis“, – sakė ministrė.
G. Skaistė taip pat išskyrė kompensacijas gyventojams, skirtas kovoti su didėjančiomis elektros ir dujų kainomis. Ši parama, anot jos, yra svarbi ne tik socialiai jautriausioms grupėms, bet ir daugiau uždirbantiems asmenims.
„Girdime įvairių pozicijų dėl šių priemonių, bet manome, kad nedarymas nieko šioje situacijos būtų sudėtingas ne tik jautrioms visuomenės grupėms, bet ir žmonėms, kurie gauna vidutines ir aukštesnes pajamas, kadangi dujų ir elektros kainų kilimas būtų 2-3 kartus ir man atrodo, kad Vyriausybė laiku ėmėsi tam tikrų priemonių, kurios padėjo išspręsti šią problemą“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.
Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
