Pasipiktinimas kyla ir dėl to, kad kai kuriose koronaviruso užgultose valstybėse partneriai į gimdyklas įleidžiami, o štai Lietuvoje – ne. Medikai ginasi, kad taip yra daroma pačių gimdyvių ir medicinos darbuotojų naudai, siekiama apsaugoti nuo viruso, nenorima, kad „iškristų“ akušerių ir gydytojų komandos. Taip pat aiškinama, kad laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, bet jos yra prieštaringos.
Skirtingos šalys – skirtingi sprendimai
Ligoninės jas supranta vienaip, mamos – kitaip. PSO savo rekomendacijose partneriams dalyvauti gimdyme nedraudžia, bet rekomenduoja laikytis saugumo taisyklių, o visi tai supranta skirtingai. Azijos šalys, kovojusios su koronavirusu, buvo griežtos.
Moterys gimdė vienos, bet Europoje kiekvienos šalies medikai šį sprendimą interpretuoja savaip. Štai Danijoje leidžia, Jungtinės Karalystės skirtingose ligoninėse – ne, Airijoje taiko tam tikras išlygas, o Italijoje iš pradžių leido, bet dabar jau draudžia.
Negirdi moterų balso
Situacija išties neeilinė, medikai tikina, kad Lietuvos moterys ją supranta, bet Dulų asociacijos vadovė sako priešingai. Moterys, anot jos, jaučiasi paliktos likimo valiai, o jų balso ir net protesto raštų ministrui, niekas negirdi.
Moterys, besiruošiančios gimdymui karantino metu arba ką tik pagimdžiusios, socialiniuose tinkluose dalijasi savo patirtimis. Vienos pasakoja, kad tai buvo gana nemalonu, kitos stebisi, kad į gimdyklą vyrai neišleidžiami, bet palatose laukdamos gimdymo arba jau po jo moterys guli po dvi ir po tris. Tai, pasak besistebinčiųjų, yra gana keista praktika.
„Nenumiriau, ištvėriau. Su vyru prie lauko durų atsibučiavome iš vienų namų atvykę. Norėtos mokamos vienvietės palatos negavau, antrą parą gyvenu jau su antra gimdyve nevėdinamoje palatoje. <...> O gimdymo palatoje, kaip reikėjo pagalbos... Judėti negaliu, prisikviesti gydytojos ir seselės nėra kaip, durys uždarytos. Bent kokį pultelį duotų, ar būčiau išvadinta susireikšminusia? Sąrėmiai buvo nepakenčiami, pradėti rėkti reikia, kad kažkas ateitų“, – savo gimdymo be vyro istorija socialiniuose tinkluose dalijosi viena gimdyvė.
Panašių istorijų buvo ir daugiau, kai kurios jų, gana skaudžios, kai kurios moterys įsitikinusios, kad vyro buvimas gimdymo metu padeda ne tik fiziškai ar psichologiškai, bet ir apsaugo nuo grubaus medikų bendravimo.
Niekas nesiskundžia?
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė sako, kad jokių nusiskundimų iš moterų dėl to, kad tenka gimdyti vienoms, nesulaukė. Jos teigimu, moterys yra supratingos ir laikosi nustatytų taisyklių.
„Kiek įmanoma moterys ateina į konsultacijas su kaukėmis ir pirštinėmis, kiek įmanoma. O štai į gimdymą palydi vyras ir bėga. Mes kol kas neturėjome jokių konfliktų su moterimis ar jų vyrais dėl to, kad šie negali dalyvauti gimdyme“, – sakė gimdymo namų direktorė. Anot jos, jei gimdymas normalus ir nekomplikuotas, moterys ligoninėje praleidžia apie dvi paras.
Ji pripažino, kad išguldyti moteris po viena atskirose palatose, ligoninė neturi galimybių. Taigi, kartais moterys po gimdymo būna vienos, o kartais turi palatos kaimynę.
„Tos, kurios pageidauja, jei turime tokią galimybę, palatose guli vienos. Bet būna atvejų, kad moterys nenori vienos, nori su kuo nors pasikalbėti. Tada guli dviese. Apsikrėsti jos viena nuo kitos negali, nes visos moterys prieš gimdymą tikrinamos, joms matuojama temperatūra, klausiama, ar buvo užsienyje, karantinavosi. Viskas yra surenkama, surašoma. Taip pat klausinėjama apie vyro sveikatą“, – sakė K. Mačiulienė.
Ji tikino, kad karantinų būdavo ir anksčiau, dažniausiai gripo protrūkio atveju, bet pasaulinė pandemija skelbiama pirmą kartą.
„Tada vyrų taip pat neįleisdavome, bet tik tiek, kad vyrai galėdavo ateiti, priduoti lauknešėlį į tam tikrą patalpą, o dabar jie lauknešėlius palieka specialiame vežime“, – pasakojo medikė.
Ji tikino, kad kitose šalyse taip pat laikomasi panašių taisyklių, nes PSO rekomenduoja pašalinių asmenų į gimdymus neleisti. To, pasak medikės, ir laikomasi Lietuvoje.
Seka Azijos pavyzdžiu
Kauno akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė pripažįsta, kad paskelbus, jog partneriai ar šeimynykščiai negalės dalyvauti gimdymuose, kilo sujudimas. Visgi medikė skuba patikinti, kad gimdyvėms paaiškinta, toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti jas pačias ir nemenkas medikų komandas, priiminėjančias gimdymus.
„Moterys tai suprato ir dabar nesusipratimų nekyla, vyrai atveža, atsisveikina ir išvažiuoja. Labai skatiname naudoti mobiliosiomis technologijomis, viso gimdymo metu galima ir kalbėti, diskutuoti. Tai darome, nes norime apsaugoti, o ir resursai mūsų riboti. Tik dabar pradedame gauti daugiau apsaugos priemonių, o gimdymas yra tokia situacija, kai reikia ir moterį apsaugoti ir patiems saugotis.
Nes, kai jau mes iškrisime, tai nebus, kam padėti. O štai vyras, jis gali nekarčiuoti, bet mes negalime nustatyti ar jis jau sirgo, ar dar tik nešioja. Po vieno tokio atvejo kiltų pavojus visai komandai. Dar kitas dalykas, kad tai gyvas žmogus, kuriam reikia duoti aprangą, kaukę, jį reikia pamaitinti. Taigi, tokie buvo pagrindiniai principai“, – sakė profesorė, paaiškinusi, kad buvo net kreiptąsi į sveikatos apsaugos ministrą, klausiant ar akušeriai elgiasi teisingai, neleisdami vyrams dalyvauti gimdymuose.
„Buvo sakyta, esą tik Azijos šalyse tokios taisyklės galioja. Bet žinote, Azija kol kas geriau susitvarko su šia epidemija ir karantino principai ten griežti. O ir matome, kas darosi Ispanijoje, Italijoje ar Prancūzijoje. Kitas dalykas, kalbėjau su kolegomis Estijoje, Tartu universitete. Estijoje visur taip pat laikomasi tokio pat principo, kaip Lietuvoje. Latvijos didžiausi gimdymo namai, esantys Rygoje, taip pat laikosi karantino“, – aiškino medikė, patikinusi, kad karantinas nėra medikų noras sau palengvinti gyvenimą.
Po gimdymo moterys palatose guli ne po vieną.
„Reikalavimo, kad gulėtų po vieną – nėra. Pas mus yra vienutės ir yra dvivietės palatos, kur moterys atskirtos širma. Atstumo reikalavimas yra išlaikytas. Jei yra galimybė, žinoma, jos guli po vieną. Nes gimdymo srautas yra toks pat, kaip visada“, – pasakojo profesorė.
Gimdydamos ir po to moterys ligoninėje praleidžia nuo dviejų iki trijų dienų.
„Siekiama išleisti kuo anksčiau, bet labai greit, tarkime, po paros neišleidžiame, nes neturime geros ambulatorinės tarnybos. Siekiame kuo greičiau, bet reikia dar paskiepyti, patikrinti klausą, regą naujagimio“, – sakė medikė.
Ji tikino, kad partnerių dalyvavimas gimdyme, žinoma, padėdavo, bet akušerės ir dabar susitvarko, esą skundų – nėra.
„Dabar yra, kaip yra“, – apgailestavo medikė.
Jaučiasi paliktos
Visgi Dulų asociacijos vadovė Lina Gabrijolavičienė sakė, kad draudimas dalyvauti gimdymuose kitiems asmenimis yra tik rekomendacinis, nors Lietuvoje jis taikomas, kaip būtinasis.
„Nė vienai moteriai gimdyti šiuo metu su vyru nepavyksta, nors toks sprendimas [dokumentuose] yra tik rekomendacinis. Pasaulyje mažai kur yra visiškai draudžiama dalyvauti gimdymuose kitiems žmonėms. Lietuva seka PSO rekomendacijomis, bet jie papildė ir paaiškino savo rekomendacijas, ten sakoma, kad gimdyvė net ir tokiu metu turi turėti palydovą gimdyme“, – sakė Dulų asociacijos vadovė.
Anot jos, emocinis gimdyvės palaikymas nėra prabanga ar antrinė būtinybė, moterys daug geriau jaučiasi per gimdymą ir po jo, kai nėra viena.
„Nežinia, kaip dabar būtų galima elgtis. Bet aišku, kad akušerių krūvis didesnis nei iki šiol. Į mažesnes ligonines važiuoja daugiau žmonių, vengiama Santarų ar Kauno klinikų. <...> Greta esanti slaugė ar akušerė neturi reikiamų įrankių suteikti emocinę paramą, net ir labai geranoriškai nusiteikusi. Situacija išties sudėtinga, neaišku, iš kurios pusės į tai žiūrėti. Iš medikų perspektyvos, suprantama, kodėl jie mėgina riboti kontaktus.
Jie yra tikrai didelės rizikos grupėje, bet gimdyvėms dabar labai nepalankus metas. Nežinau, kam reiktų tekti pirmenybę – medikų ar moterų saugumui. Nėra taip, kad gimdymas yra tik viena diena, pakentėjai ir praeis. Patirtys lieka ilgam, gimdymo metu gali būti patiriamos traumos, kurios nebus fizinės, bet emocinės, psichologinės“, – kalbėjo L. Gabrijolavičienė.
Anot jos, nusiskundimų iš moterų girdisi daugybė, jos jaučiasi kaip žuvys, išmestos į krantą. O sprendimas guldyti dvi nepažįstamas moteris į vieną palatą, anot specialistės, nelogiškas, bet šioje nežinomybėje yra priimama ir daugiau nelogiškų sprendimų.
