Nuo 18 metų į Angliją dirbti ir gyventi išvykusi lietuvė Rosita Butkutė (26 m.) šiandien galėjo būti laiminga dviejų sūnelių – 4 ir 2 metukų – mama, tačiau ji yra laisvės netekusi kalinė. Lemtingas sutapimas: moteris, galėjusi švęsti savo jaunėlio sūnelio 2-ąjį gimtadienį, tą pačią dieną išgirdo jai skelbiamą teismo nuosprendį.
Į laisvę – po 7 metų?
Kauno apygardos teismas paskelbė, kad R. Butkutė 2012-ųjų rugsėjį tyčia nužudė savo ką tik gimusį sūnelį, kurio jau iš anksto neketino auginti. Tačiau 3 teisėjų – vyrų – kolegija jaunai vaikžudei buvo labai gailestinga ir paskyrė bausmę, artimą minimaliai už tokį nusikaltimą. Mat grėsė mažiausiai 8 metai nelaisvės, o daugiausia – kalėjimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija vaikžudei skyrė 9 metus kalėti. Tokį sprendimą lėmė jaunas R. Butkutės amžius (nusikalto būdama 24 metų) ir turimas 4 metukų sūnelis. Anot teismo nuosprendžio, mažylį su jo mama iki nusikaltimo siejo labai stiprūs socialiniai ryšiai, nes jiedu gyveno dviese.
Kai nuteista R. Butkutė, atlikusi bausmę, po 7 metų vėl išeis į laisvę (mat 2 metus bausmės ji jau atlikusi nuo tada, kai po įvykio buvo iškart suimta iki dabar), jos sūneliui bus 11 metų. Šiuo metu berniukas gyvena su savo tėčiu, su kuriuo R. Butkutė pastaruoju metu, dar iki nusikaltimo, kartu nebegyveno.
Tiesa, Kauno apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dar gali būti apskųstas apeliacine tvarka. Kad taip ir bus, visai tikėtina, nes savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažinusios R. Butkutės advokatė kaunietė Aušra Ručienė teisme siekė, kad jos ginamoji būtų teisiama dėl neatsargaus elgesio su esą netikėtai tuo metu gimusiu mažyliu arba įvertinus gimdyvės būklę dėl šios situacijos. O R. Butkutę kaltinę prokurorai siūlė teismui ją įkalinti net 16 metų. Bet ar kur kas švelnesnį paskelbtą nuosprendį prokurorai skųs, iškart dar negalėjo atsakyti.
Išdavė vaizdo kameros
Anksčiau nebausta, neteista ir teigiamai charakterizuota R. Butkutė savo gyvenimą susigadino lygiai prieš 2 metus – 2012-ųjų rugsėjo 26-ąją, kai tądien lėktuvu parskrido iš Anglijos ir, važiuodama į motinos namus Druskininkuose, kamuojama sąrėmių skausmų, pakeliui apie 13 valandą už Kauno užsuko į degalinę „Emsi“ (Garliavos sen.) Ilgakiemio kaime, kur degalinės tualete į klozetą pagimdė sūnelį ir jo negelbėjo.
Tuo metu prie degalinės R. Butkutės laukė jos mama Jūratė Butkienė (48 m.) ir šios pusbrolis Arūnas S., dar prieš vidurdienį automobiliu „Renault Laguna“ atvykę iš Druskininkų į Karmėlavos oro uostą pasitikti R. Butkutės, jos sūnelio ir jos brolio Artūro. Mažametis taip pat lūkuriavo prie degalinės, o R. Butkutės brolis Artūras jau buvo išlipęs Kaune.
Degalinės tualete R. Butkutė, kiek anksčiau iš motinos gavusi vaistų skausmui malšinti, užtruko apie pusvalandį ir, jau pagimdžiusi bei paslėpusi vaikžudystės pėdsakus, sugrįžo prie savo artimųjų bei išvyko Druskininkų link.
Kai kitą dieną kriminalistai, ieškoję automobilio „Renault Laguna“ ir jo savininko, surado jį Druskininkuose bei tuoj pat aplankė ir J. Butkienę bei R. Butkutę, pastarajai tapo aišku, kad nužudymo įkalčiai degalinės tualete išvakarėse slėpti prastai...
O kvailiausia, kad R. Butkutė, skubėdama į degalinės tualetą, tuokart arba net nepamanė, kad degalinės teritorija stebima vaizdo kamerų, arba manė, jog Lietuvoje dar ne toks aukštas lygis – vaizdo kameros tėra retenybė. O šios „akys“ puikiai užfiksavo ir visus degalinės lankytojus, ir „Renault Laguna“. Tad operatyviai apie šiurpų radinį – naujagimio lavonėlį – degalinės darbuotojams pranešus į policiją, pareigūnams tereikėjo tuoj pat peržiūrėti vaizdo kamerų duomenis ir surasti užfiksuotus žmones.
Melavo ir slėpė
Teismui nepavyko įrodyti, kad R. Butkutė turėjo nusikaltimo bendrininkų, mat ir jos mama, ir ekipažą vežęs Arūnas S. tikino tikrai nežinoję, kad parskridusi R. Butkutė – nėščia. Beje, J. Butkienė, degalinėje aprūpinusi dukterį higieniniais įklotais, iš pradžių buvo net įtariamoji, tačiau vėliau įtarimas jai buvo panaikintas.
Nežinojęs, kad kartu gyvenanti sesuo laukiasi, tikino ir jos brolis Artūras. Vaikinas neslėpė dar liepą paklausęs sesers, ar jie nesilaukia, nes esą ir pilvas jos padidėjęs, ir pati pastambėjusi, bet sesuo atsakiusi – ne. Tuomet brolis ir nesigilinęs daugiau – esą norės, tai pati pasipasakos. Artūras teigė žinojęs, kad sesuo nuo 2011-ųjų artimai draugavo su Anglijoje gyvenančiu lietuviu Deividu, tačiau pastaruoju metu jų santykiai buvo pašliję. Bet vėliau, kai Artūras sutiko Deividą jau po nusikalstamo sesers gimdymo degalinėje, pastarasis jam pasakė, kad Rosita laukėsi jo vaikelio, tik jam buvo melagingai pranešusi apie abortą. O Deividas esą būtų auginęs tą vaiką...
Beje, teisme būta proceso dalyvių svarstymų, ar galima tikėti R. Butkutės motina ir jos pusbroliu, neigusiais, kad jie žinoję apie Rositos nėštumą ir supratę, ką ji pusvalandį veikusi degalinės tualete. Mat degalinės darbuotojai, lemtingąjį vidurdienį matę visus 3 lankytojus ir su jais trumpai bendravę, teigė iš karto supratę, kad į tualetą vyresnės moters vesta už parankės mergina, susiėmusi už pilvo, buvo nėščia. O artimesni žmonės, pasitikę emigrantę ir važiavę su ja kartu tame pačiame automobilyje, nepastabėję ir nesupratę...
Naujagimiu nesirūpino
Teismas nustatė, kad R. Butkutė, motinos atlydėta į tualetą, sėdėdama ant klozeto, pagimdė gyvą, išnešiotą, sveiką naujagimį. Šis liko klozete. Kūdikis krisdamas susižalojo skruostą, kaklą ir petį, tačiau ne tai sukėlė mažylio mirtį. Vaikelis mirė galvute paniręs į vandenį klozete. Tuo metu gimdyvė, matydama iš klozeto kyšančias kūdikio kojytes, greičiausiai nagais nuplėšė virkštelę, jungusią naujagimį su jos kūnu, ir puolė stabdytis kraujavimo. Po to, tualetiniais rankšluosčiais apsivaliusi kūną ir susitvarkiusi drabužius, gimdyvė valė kraują nuo klozeto, grindų ir sienų. Tuo metu prie tualeto durų buvo priėjusi Rositos mama ir teiravosi, ar dukrai viskas gerai, o dukra atsakė, kad tuoj ateis į mašiną.
Bylos duomenimis, kūdikis, jeigu jam laiku būtų suteikta pagalba, galėjo išgyventi. Tačiau gimdyvė juo visai nesirūpino – jai tik rūpėjo, kaip paslėpti gimdymo pėdsakus. Jauna moteris išgriebė savo naujagimį iš klozeto skylės, įdėjo jį į šiukšlių maišelį, kartu dar įgrūdo iš anksto atsineštas vyresniojo sūnaus sauskelnes, visus kruvinus popierius, viską užrišo ir nunešė į gretimą patalpą prie tualeto bei įdėjo į šiukšlių kibirą. Pati, nusipraususi rankas, ligoto žmogaus žingsniais patraukė automobilio link, vėl susiėmusi už pilvo. Kompanija išvažiavo...
Žinojo, kad nėščia
Kūdikio lavonėlis buvo aptiktas maždaug po 6 valandų. Degalinės darbuotojui, tvarkiusiam patalpas ir nešusiam šiukšles į konteinerį lauke, parūpo, kodėl šiukšlių kibiras neįprastai sunkus. Vyras prakrapštė maišelį ir... pašiurpo – išlindo naujagimio kojytė...
Tuoj apie radinį buvo pranešta į policiją. Pareigūnai džiaugėsi pastabiais degalinės darbuotojais ir vaizdo kamerų užfiksuotais duomenimis. Tai buvo pradėto tyrimo didelė sėkmė.
Kitą dieną Druskininkuose sulaikyta R. Butkutė dar bandė neigti padariusi nusikaltimą – tikino, kad negyvą naujagimį degalinės tualete galėjęs palikti bet kas, tačiau nuo ją apžiūrėjusių medikų jauna moteris nebegalėjo nuslėpti ką tik gimdžiusi. Be to, tuo metu jai reikėjo kvalifikuotos pagalbos, nes nusikalstamas gimdymas nepraėjo be liūdnų padarinių.
Pričiupta R. Butkutė policijos tyrėjai pasakojo savo gimdymo detales, pagal kurias suprasta, kad jauna moteris tyčia negelbėjo savo naujagimio, nes iš anksto neketino jo auginti, tačiau teisme kaltinamoji pareiškė, kad ji mažai ką prisimenanti apie įvykį, o tyrėja daug ką surašiusi „nuo savęs“. Teismas tuo nepatikėjo, kai paaiškėjo, kad R. Butkutė buvo apklausta dalyvaujant advokatei, viską, kas užrašyta po apklausos, perskaitė, pretenzijų neturėjo ir pasirašė.
Teismo neįtikino ir kaltinamosios gynėjos argumentai, kad R. Butkutė nežinojo esanti nėščia (juk ir pas gydytojus Anglijoje nesilankė, ir materialinės gerovės už naujagimį Anglijoje nelaukė), kad į Lietuvą parvyko ne gimdyti, o tik paviešėti 3 savaites. Be to, į teismą atvykęs buvęs R. Butkutės draugas, nužudyto vaikelio tėvas, liudijo kaltinamajai nepalankiai: jis teigė žinojęs, kad dar 2012-ųjų pradžioje nėštumo testas abiem parodė apie R. Butkutės nėštumą, tik vėliau ji vaikinui, atšalus abiejų draugystei, pasakiusi, kad jai esą buvo atliktas abortas. Taigi apie savo nėštumą jauna moteris žinojusi – liepą net jautusi vaisiaus judesius, užtat esą ir vykusi į Lietuvą pasitikrinti, anot pačios.
Belieka tik stebėtis, kaip psichiškai sveika, tvarkinga, vidurinį išsilavinimą įgijusi moteris, jau žinanti, ką reiškia būti mama, ryžosi kraupiam nusikaltimui. O juk galėjo nenorimą kūdikį palikti kad ir Gyvybės langelyje.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
