Seimas priėmė pataisas, kad gimę Lietuvos piliečiais, bet dėl įvaikinimo užsienyje kitos šalies pilietybę įgiję asmenys suaugę galės išlaikyti Lietuvos pilietybę. Analogiškai dvigubą pilietybę galėtų turėti lietuvių iš užsienio įvaikinti asmenys.
Iki šiol Lietuvos piliečiai, įvaikinti būdami vaikais ar kūdikiais ir taip įgiję kitos šalies pilietybę, sulaukę 21 metų turi rinktis, kurią pasilikti. Tokia tvarka galioja ir lietuvių šeimose iš užsienio įvaikintiems asmenims.
Seime buvo registruoti du panašūs projektai dėl pilietybės išlaikymo įvaikintiems asmenims, juos teikė socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Juozas Olekas bei „valstietis“ Robertas Šarknickas.
Pasak iniciatorių, įstatymas būtų aktualus nedideliam skaičiui žmonių, bet svarbu užtikrinti galimybę ir įvaikintiems asmenims išlaikyti ryšį su valstybe, kad jie galėtų grįžti į šalį, jei taip nuspręstų.
Aiškinamajame rašte Seimo nariai pateikia duomenimis, kad remiantis dabartinėmis įstatymo nuostatomis pernai trys asmenys neteko Lietuvos pilietybės, 2016 ir 2015 metais – po du.
Pernai užsieniečiai įsivaikino 43 be tėvų globos likusius vaikus, užpernai – 58 vaikus.
