Tikiuosi, kad gera žinia apie kiaušinius, nėra pritaikyta specialiai Velykoms. Jie ne tik išbraukti iš kenkiančių produktų sąrašo, bet ir sukrusta skaičiuoti, kiek daug jie turi organizmui reikalingų medžiagų bei mineralų, mažinančių riziką susirgti vėžiu, jauninančių bei gerinančių atmintį.
Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Nejaugi kiaušinių gamintojai (turiu galvoje ne dedekles, jos čia niekuo dėtos, o vištidžių savininkus) sumažėjus kiaušinių paklausai, bus užsakę gudrią reklamą, pateiktą kaip tyrimais paremta mokslinė studija?
Esu nepataisoma realistė ir kiekvieną kartą, kai išgirstu, kad vienas ar kitas produktas turi jauninantį, atmintį gerinantį poveikį, ar kokį kitą stebuklingą poveikį, iš karto sakau – nekniskit proto, nes iš patirties žinau, kad nei stebuklingai brangūs kremai nei stebuklingai pigūs kiaušiniai (Poundland ar Iceland parduotuvėse gali dešimtį už svarą įsigyti) jaunystės nesugrąžins.
Tokie grašio verti reklamos triukai mane gerokai nervina. Priežastis paprasta - jie dažniausiai skiriami moterų auditorijai ir mane kaip šios giminės atstovę priverčia niršti, kad kiek universitetų bebūtume baigusios, tebesam laikomos kvailomis būtybėmis, kurias lengva suvilioti tuščiais pažadais? O gal, kuo laiko, tuo ir esam? Bet apie tai gal turėsiu ūpo pakalbėti kitą sykį. Šį kartą - apie kiaušinius.
Tiesa sakant, visai nepykstu, kad kiaušinius iš kaltinamųjų suolo ištraukti pasišovę kiaušinių gynėjai griebėsi pačių pigiausių triukų – kiaušinius reabilituoti pats laikas. Apskritai, laikas reabilituoti ne tik kiaušinius ar kitus tradicinius maisto produktus, pavyzdžiui, lašinius ar bulvinius patiekalus; pats laikas įsiklausyti į prieš mus gyvenusių kartų sukauptą žinojimą ir išmintį ir ją pasikliauti.
Imkim kad ir tokį paprastą dalyką: žmonės šimtmečių šimtmečius laikydavosi pasninko ir jiems nereikėjo dietų. Pastaruosius dvidešimt metų beveik niekas nepasninkauja, bet vos ne kas antras laikosi dietos. Nors tada, kai buvo gyva pasninkavimo tradicija, nutukusių beveik nepasitaikydavo, o perėję ant dietų visi storėja. O juk abiejų praktikų esmė ta pati – susilaikymas nuo pernelyg riebaus ir sunkaus maisto. Tiesa, pasninkaudamas dar ir Dievo malonę gali pelnyti, o šalutinis dietų efektas – prakiuręs skrandis.
Tačiau pasninkavimui - ne, nes tai supeliję prietarai. O dietai - taip, nes madinga ir modernu; juk kaip kitaip pasijusi panašus į garbinamą pasaulinio garso žvaigždę, nebent laikydamasis tos pačios dietos.
Tokių atvejų, kai pasiteisinusi tradicija paneigiama dėl naujoviškos beprotybės, apstu. Juk kiaušiniai irgi ilgą laiką buvo tapę anticholesterolinės beprotybės aukomis. Gal jų reabilitacija yra gera pradžia, raginanti mažiau blaškytis mėgdžiojant išpopuliarintas maitinimosi, gyvenimo būdo, nešiosenos, muzikos ar tikėjimo madas, o labiau pasikliauti tuo, kas laiko išmėginta ir patikrinta.
Tad marginkite ir valgykite! Ir susidaužti nepamirškite, nes kieno kiaušinis bus stipriausias, tą iki kitų Velykų lydės sėkmė.
Zita Čepaitė
