„Maisto bankas“ kartu su „Swedbank“ inicijavo tyrimą, kuriame buvo apklausta daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
„Maistas yra švaistomas visoje maisto gamybos, prekybos ir vartojimo grandinėje. Pusė maisto netenkama iki jam pasiekiant namų ūkius, kita pusė yra išmetama būtent žmonių. Remiantis įvairiais tyrimais, kiekviena šeima per metus išmeta tiek maisto, kiek jo tilptų į standartinę vonią“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, pristatydamas tyrimo duomenis.
Pasak jo, dažniausiai tautiečiai išmeta duoną bei batoną. Apklaustieji taip pat nurodė, kad dažnai išpila pieną, neretai išmetami obuoliai ir pomidorai, lapinės salotos ir bulvės, bananai bei kiti vaisiai. Iš pieno produktų dažniausiai išmetama varškė ir grietinė.
Maisto švaistymo priežastys įvairios
Kaip vieną pagrindinių Lietuvoje augančio maisto švaistymo masto priežasčių S. Gurevičius įvardija perdėta tautiečių vaišingumą ir tendenciją pasigaminti gerokai daugiau maisto nei iš tikrųjų reikia.
Jo teigimu, net 42 proc. žmonių teigia išmetantys nesuvalgytą maistą svarbiomis šeimos susibūrimo progomis. Tik šiek tiek mažiau žmonių įvardino, kad išmeta ir kasdien ruošiamų patiekalų likutį. Toliau tarp priežasčių rikiuojasi pamiršimas, ką turi šaldytuve ar šaldiklyje – šią priežastį nurodė trečdalis apklaustųjų. Dar 20 proc. teigė, kad nusiperka per daug, kiti 15 proc. nusiperka maistą per didelėse pakuotėse.
Pasak „Maisto banko“ vadovo, kai kurie žmonės maistą išmeta todėl, kad bijo apsinuodyti, o spręsdami, ar produktas dar yra tinkamas vartoti, naudojasi ant pakuočių esančiais žymėjimais.
Visgi, Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) specialistai įspėja – ant maisto produktų esančius tinkamumo vartoti žymėjimus reikėtų skaityti atidžiau, mat neretai žmonės susipainioja jų reikšmėse ir išmeta dar kurį laiką tinkamus vartoti produktus.
„Vartotojai ne visada supranta tinkamumo vartoti terminų žymėjimo skirtumus“, – teigia VMVT Maisto skyriaus patarėja Eglė Petrokienė.
Kuo skiriasi tinkamumo vartoti žymėjimai?
Apžiūrėję savo šaldytuve bei spintelėse esančius maisto produktus ant jų pamatytumėte du skirtingus tinkamumo vartoti datą žyminčius užrašus, arba jų variacijas: „Geriausias iki...“ bei „Tinka vartoti iki...“.
VMVT ekspertė E. Petrokienė aiškina, kad šios žymės turi dvi skirtingas reikšmes – vienas reiškia minimalų tinkamumo vartoti terminą, o kitas maksimalų.
„Nuoroda „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“ nurodoma ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir pan.
Šiuo užrašu suteikiama informacija apie maisto kokybę. Pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki ...“ nurodytam terminui, maisto produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi“, – pasakoja E. Petrokienė.
Kiek griežtesnis yra „Tinka vartoti iki...“ žymėjimas – būtent jis nurodo tikslų terminą, kuomet produktas tampa nebesaugus vartoti. Pasibaigus šiam terminui maisto vartoti neberekomenduojama, mat jis jau gali būti sugedęs bei pakenkti sveikatai.
„Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan. Šiuo užrašu suteikiama informacija apie maisto saugą“, – teigia VMVT Maisto skyriaus patarėja.
Ekspertės teigimu, net ir vartojant minimalų tinkamumo vartoti terminą turinčius produktus, reikia nepamiršti atkreipti dėmesį į jų spalvą, formą, pasidomėti ar nebuvo pažeista produkto pakuotė:
„Jei nenustatoma defektų, susijusių su maisto sauga, kaip pavyzdžiui, pelėsis, puvimo požymiai, neužkrėsti aruodiniais kenkėjais ir panašiai, ar didelių kokybės, tokių kaip, spalva, kvapas, skonis, nuokrypių, tokius produktus galima panaudoti ruošiant maistą“.
Švaistymą pristabdyti gali sąmoningesnis vartojimas
Pasak E. Petrokienės, maisto galiojimo terminas yra nustatomas atsižvelgiant į kelis pagrindinius dalykus: sudėtį, gamybos būdą bei atliekant šviežumo įvertinimo tyrimus.
Tokių tyrimų metu analizuojama maisto išvaizda, kvapas, konsistencija, skonis ir pagal šių savybių pokyčius nustatoma, ar maistas tinkamas vartoti. Tokie tyrimai yra būtini visiems maisto produktams.
„Maisto produkto tinkamumo vartoti terminas – tai terminas, per kurį tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes, kurias patvirtina ir nustato gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis. Tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Gamintojai privalo užtikrinti, jog iki galiojimo termino pabaigos produktas išliks saugus. {...}
Kiek ilgai produktas yra tinkamas vartoti, lemia jo kilmė, sudėtis, gamybos būdas bei laikymo sąlygos", – apie tai, kaip yra nustatomi produkto tinkamumo vartoti žymėjimai aiškina E. Petrokienė.
VMVT ekspertės patarimu, siekiant išvengti bereikalingo maisto švaistymo greitai gendančius produktus, paženklintus „Tinka vartoti iki…“ rekomenduojama suvalgyti pirmiausia, o įsigyti jų tik tiek, kiek ketinama suvartoti tuo metu.
Panašų patarimą turėtų ir „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius. Kaip rodo atliktas tyrimas, eidami į parduotuvę, beveik 90 proc. apklaustųjų visada arba dažniausiai peržiūri, kokio maisto yra namuose. Pusė respondentų beveik visada nešasi su savimi ketinamų įsigyti produktų sąrašą.
Niekada maisto su nuolaida, nebūdami tikri, ar jį suvartos, neperka 20 proc. apklaustųjų. Tačiau lygiai tiek pat žmonių tą daro nuolat arba dažnai.
„Šie apklaustų žmonių atsakymai suteikia vilties, kad galime dar labiau pagerinti situaciją. Šiuo metu „Maisto bankas“ per metus nuo išmetimo išgelbėja ir paskirsto apie 5 tūkstančius tonų maisto, tačiau galėtume išgelbėti tris, o gal net keturis kartus daugiau, jeigu turėtume daugiau galimybių tą padaryti“, – teigia „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius.
