Ketvirtadienio popietę Seime vyko Lietuvos Kriminalinės policijos biuro dešimtmečiui skirtas minėjimas. Taip pat oficialiai paminėta kasmetė kriminalinės policijos diena.
Renginyje dalyvavo aukščiausi šalies teisėsaugos pareigūnai, politikos, valdžios atstovai. Atvyko kriminalinės policijos, muitinės kriminalinės tarnybos, prokuratūros, teismų atstovai iš visos Lietuvos.
Tarp renginio dalyvių buvo nemažai asmenų, kurie dar sovietmečiu kovojo su sovietinėje Lietuvoje banditizmu besivertusiais asmenimis. Taip pat svečių iš užsienio, su kuriais glaudžiai bendradarbiauja mūsiškiai teisėsaugininkai.
Prieš šventinį renginį, Policijos departamente buvo apdovanoti metų sekliai. Pirmąją vietą šioje nominacijoje laimėjo ir legendinio britų detektyvo Šerloko Holmso pypkes laimėjo Kriminalinės policijos biuro darbuotojai, kuriems 2010 – 2011 metais pavyko demaskuoti stambiausią Vilniaus narkotikų prekeivių Lapinų gaują.
KGB pardavė bylą brigadininkams
„Trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje veikusi komunistų partija turėjo nemažai žmonių, kurie vogė, grobė žmones, padirbinėjo dokumentus, turėjo savo žudymo grupę. Šie nusikaltimai turėjo politinį atspalvį, - pasinerdamas į kriminalinės policijos veiklos ištakas kalbėjo Seimo narys Arvydas Anušauskas, - .
Lietuva buvo viena iš keturių valstybių, kuri prisidėjo kuriant Interpolą. Verta pastebėti, kad praėjo 80-90 metų, tačiau vis dar dominuoja panašūs nusikaltimai.
Tais laikais Lietuvoje nebuvo smarkiai išplėtotas agentūrinis tinklas, tad 1940 m. policija neturėjo gausios policijos agentūros. Tais laikais Laisvės alėjos gale esančiame policijos pastate (dabartiniame Kauno Vyriausiojo policijos komisariato) tuomet veikė moderniausias statinys, kuris buvo skirtas ir kriminalinei policijai, ir saugumo departamentui. Tuo metu nusikalstamumo išaiškinimas siekė net 90 proc.
Žmogžudystės būdavo iškart išaiškinamos.
Tačiau po 1940-ųjų Lietuvos kriminalinė policija buvo išsklaidyta.
Sovietmečiu būdavo atidžiai žiūrima į milicijoje dirbančius asmenis. Kaip bebūtų keista, didesnis dėmesys būdavo skiriamas žmonėms, kuriems buvo 53 metai. Juk buvo atidžiai stebima koks tas kriminalinės milicijos stuburas", - kalbėjo A. Anušauskas.
Prieš susirinkusius buvusius ir dabartinius kriminalinės policijos darbuotojus stoję A. Anušauskas pastebėjo, kad aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje tiek nusikalstamumas, tiek ir organizuotas nusikalstamumas didėjo pusantro karto. 1989 m. situacija buvo sudėtinga. Nusikaltėliai ėmė aukštyn kelti galvas.
Seimo narys priminė, kad 1990 m. KGB darbuotojai išpardavė Vilniaus brigadai bylą. Tačiau nepaisant nesąžiningai veikusių teisėsaugininkų, ši anuomet ne tik sostinę, bet ir visą Lietuvą šokiravusi grupuotė buvo išsklaidyta.
Anot A.Anušausko, XX amžiaus pradžioje bene labiausiai prie kriminalinės policijos ištakų prisidėjo Petras Pamataitis, Petras Nenorta. Būtent nuo jų priklausė ir techniniai dalykai – nusikaltėlių identifikacija.
„Ne veltui 1940 m. kriminalinei policijai vadovavę asmenys vėliau buvo represuoti, nes jie gynė visus žmones nuo įvairių nusikaltėlių", - pabrėžė A. Anušauskas.
Ekskomisaras linkėjo ilgaamžiškumo
Per dešimtmetį Kriminalinės policijos biuras turėjo tik du vadovus – šiemet savo noru iš policijos vadovo pareigų pasitraukęs Vizgirdas Telyčėnas ir iki šiol biurui vadovaujantis Algirdas Matonis.
Pirmasis Kriminalinės policijos biuro vadovas V. Telyčėnas pusiau juokais prisiminė: „Tais laikais buvo tikslas įkurti įstaigą, kuri buvo prie policijos departamento. Mes su Jurijumi Milevskiu (buvusiu ilgamečiu kriminalinės policijos darbuotoju) prieštaravome tai įstaigai. Netrukus buvo įkurtas biuras, kuriam vadovauti ir buvau paskirtas".
Anot jo, kad Kriminalinės policijos biuro dešimtmetis ir kriminalinės policijos diena švenčiama kartu, - tai simboliška. „Manau, kad tai yra svarbu nepaisant to, kad taupomos lėšos. Suprantama, kad kriminalinė policija liks, bet biuras nepaisant įvairių, danų reformų, gali ir kisti. Tad linkiu, kad kaip įmanoma ilgiau šitas biuras gyvuotų", - teigė V. Telyčėnas.
Biuro atsiradimą paskatino nusikaltėlių išradingumas
Dabartinis Kriminalinės policijos biuro vadovas A. Matonis susirinkusiems pareigūnams pabrėžė, kad „svarbiausia – tai žmonės, kurie tą tešlą minko".
Taip jis turėjo omeny darbuotojus, kurie neretai atlieka juodžiausią darbą kovojant su nusikalstamomis struktūromis.
„Galbūt gali kažkam pasirodyti, kad anksčiau kriminalistai dirbo prastai. Bet tikrai ne. Nusikalstamos struktūros ėmė profesionaliau dirbti, atsirado naujos nusikalstamos veikos, nusikaltėliai ėmėsi legalizuoti neteisėtai uždirbtas lėšas, tad biuras labai pasitarnavo eliminuojant tokius nusikaltėlius", - kalbėjo A. Matonis.
Jo teigimu, per Kriminalinės policijos biuro gyvavimo metus buvo suduoti stiprūs smūgiai kone visoms šalies gaujoms. Per pakankamai trumpą laiką šio biuro darbuotojai sukaupė informaciją apie beveik visas šalies kriminalines gaujas.
Pastaraisiais metais šio biuro kriminalistai tiria regioninių ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, kuriems reikia nemažai laiko, pastangų ir lėšų.
Pavyzdžiui, padalinys SIRENE dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas.
Svarbiausios kriminalistų operacijos
Svarbiausi per dešimtmetį įvykdyti Kriminalinės policijos biuro tyrimai:
Telšiuose siautėję Šiliniai 1990 – 1994 m. vykdė daugybę smurtinių nusikaltimų. 2006 m. jie padirbinėjo JAV dolerius. Buvo nuteisti visi šios gaujos nariai.
Ričardo Mikutavičiaus nužudymo ir apiplėšimo išaiškinimas. Tiriant šią bylą susivienijo keturių šalių specialiųjų padalinių pareigūnai Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
2004 m. buvo nutrauktas Ramaškės gaujos egzistavimas.
2006 m. gaujos nariai nuteisti ir iki šiol atlieka bausmę kalėjime.
2004 m. likviduotas netikrų eurų padirbinėtojų klanas Kaune. Šia byla domėjosi ir Europos centrinis bankas. Tyrimo metu iš apyvartos išimta 140 tūkst. netikrų eurų vienetų.
2001 m. demaskuota Panevėžio Tulpinių gauja, suimti jos pagrindiniai lyderiai.
Tik praėjus trims mėnesiams kai kurie gaujos nariai prakalbo, pavyko nustatyti daugybę gaujos nusikaltimų. Būtent šis panevėžiečių nusikaltimų išaiškinimas padėjo atskleisti Mažeikių verslininko Gedemino Kiesaus ir jo palydovų žmogžudystes detales, davė postūmį Klaipėdos Gaidjurginių gaujos nusikaltimų atskleidimui.
2007 m. sulaikyti radioaktyviųjų medžiagų kontrabandininkai. Sulaikyti du Baltarusijos piliečiai. Pavojingą medžiagą ketinta parduoti Čečėnijos teroristams.
2007 m. atskleista Almos Jonaitienės – Bružaitės dviejų vaikų žmogžudystė.
Vienas svarbiausių pastarojo meto tyrimų – Kauno Daktarų gaujos nusikaltimų išaiškinimas. Šio tyrimo metu grupuotės padaryti nusikaltimai išaiškinti ne tik Kauno apskrityje, bet ir visoje šalyje.
Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme teisiamo Henriko Daktaro sulaikymas Bulgarijoje, 2009 m. rugsėjį įvykdytas pasitelkus Jungtinės Karalystės, Bulgarijos ir Europolo darbuotojus.
2008 m. išaiškintas šaunamųjų ginklų kontrabanda į Jungtinę Karalystę. Britus nustebino meistriškai pagaminti lietuvių ginklai.
2010 m. buvo sulaikyta didžiausia narkotikų kontrabandos siunta. Sulaikymo metu viename krovininiame laive aptikta net 396 kg kokaino. Jei narkotikai būtų pasiekę Lietuvą – nusikaltėliai būtų uždirbę 300 – 500 milijonų litų.
2010 m. išskaidytas Vilniaus apskrityje veikęs Lapinų nusikalstamas susivienijimas. Likviduoti 66 narkotikų platinimo taškai, sulaikyta per šimtas asmenų.
