Vaikų išlaikymas dėl neatsakingų tėvų kaltės vis dar tebėra didžiulė šalies našta. Išmokas iš valstybės gaunančių moterų ir (retais atvejais) vyrų daugėja kaip ant mielių. Vaikų išlaikymo atstovai prabyla, kad graudžios statistikos veidą galėtų pakeisti mažėjantis skyrybų skaičius.
Valstybės naštą sąlygoja ištuokos
Vienam iš tėvų nemokant alimentų, vaikus auginantis asmuo gali išmoką gauti iš Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alimentininkų skola valstybei siekia beveik 200 mln. Lt. Šiemet išmokas iš valstybės gaunančiųjų gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Dabar išmokas gauna 20,3 tūkst. motinų ir tėvų. Praėjusių metų pradžioje jų buvo daugiau nei 21 tūkst.
Vaikų išlaikymo fondo direktorės pareigas laikinai einanti Aušra Bulotienė mano, kad išmokų gavėjų gausą sąlygoja demografiniai duomenys. „Tai gali būti susiję su augančiu ištuokų skaičiumi“, – neatmeta A. Bulotienė. Jos žodžius pagrindžia Lietuvos statistikos departamento duomenys. Šalyje skyrybų skaičius po truputį didėja. Tai turėtų jausti skyrybų paslaugas teikiančios bendrovės. Šių teisinių įmonių pastaraisiais metais itin daug įsteigiama.
Nepasitenkinimas antstoliais
A. Bulotienė teigia, kad išieškojimas iš skolininkų vyksta, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. „Latvijoje rodikliai yra geresni. Manyčiau, tai paaiškinama tuo, kad ten yra valstybiniai antstoliai, todėl jie gali būti labiau suinteresuoti išieškojimu“, – mano A. Bulotienė.
Kol kas ir bendradarbiavimas su užsienio institucijomis, išieškant skolas iš ten gyvenančių alimentininkų, tebėra siekiamybė. „Tai dar turi įsibėgėti“, – teigia A. Bulotienė.
Skolininkų sąrašas jau kurį laiką periodiškai viešinamas „Valstybės žiniose“. Naujausiais paviešintais duomenimis, dabar Fondo žinioje yra 181-nas pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepaisantis žmogus. Visų jų gyvenamoji vieta nežinoma.
Vaikams – tėvų atlyginimų trupiniai
Vaikų išlaikymas, stipriai užgulęs valstybę, tebėra ir dėl pačių valdininkų kaltės. Vaikams patekus į globos namus, tėvų pareiga juos išlaikyti nedingsta. Teismo sprendimai liudija, kad institucijos nesistengia prisiteisti didelių alimentų iš tokių aplaidžių tėvų. Savaitraščio „Šiauliai plius“ žiniomis, dažnai tokias atvejais priteisiami 130-200 Lt dydžio alimentai.
„Aukščiausiasis teismas yra pasakęs, kad alimentų orientaciniu dydžiu yra šalyje patvirtinta minimali alga. Įprastai traktuojama, kad vien maisto išlaidos per mėnesį gali siekti apie 300 Lt“, – teigia teisininkas Virginijus Savickas.
Mieliau kalėjimas nei atliekama pareiga
Baudžiamajame kodekse už vengimą išlaikyti vaiką numatomi viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Neretai tėvai mieliau renkasi kalėjimo gultą nei tėvišką pareigą. Šiais metais Šiaulių teismai priėmė ne vieną nuosprendį baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti į vaikus. Nuo kalėjimo prasikaltusius skolininkus alimentininkus gelbsti net tėvai pensininkai.
Neseniai Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje dėl vengimo išlaikyti du vaikus buvo teisiamas Šiaulių rajono gyventojas. Per šešerius metus vyras savo vaikams nebuvo išmokėjęs daugiau kaip 20 tūkst. Lt alimentų. Jis per tuos metus ne tik nesistengė dirbti, bet ir vienintelį turimą turtą perrašė kitam asmeniui.
„Prašau laidavimo be užstato, gaunu 600 Lt pensiją. Manau, kad sūnus turėtų daugiau nenusižengti. Žinau, kad sūnus turi vaikų. Kiek jiems metų, nežinau. Sutuoktinė pati paliko vyrą. Kaip jis ten eis, jeigu vyrui neleidžia ateiti. Pats su anūkais nuo 2001 m. nebendrauju. Mačiau per kompiuterį nuotraukas“, – teisme pasakojo vyras. Pensininkas teismui įsipareigojo sūnui padėti mokėti skolas. Skolininkas išsipirko aštuonių mėnesių laisvės apribojimu.
Alimentų nemoka, bet gyvena prabangiai
Kai kurie sociologai linkę manyti, kad skolininkų gausą nulemia ne tik turtinė padėtis, bet ir nepakankamas švietimas tėvystės srityje. Tai esą nulemia neatsakingą požiūrį į vaikų išlaikymą.
„Tėvas už dukros išlaikymą skolingas daugiau kaip 10 tūkst. Lt. Skundžiasi, kad niekaip negali rasti darbo, bet socialinio tinklalapio paskyra liudija jo prabangų gyvenimą“, – pasakoja mažametę dukrą viena pati išlaikanti motina. Jai atrodo akivaizdu, kad vyro interesai jam yra aukščiau už jo atžalos.
„Jei moteris su vaiku patirtų finansinį nepriteklių, paskutinė duonos kriaukšlė atitektų vaikui. Tai, kad darbo netekęs vyras deklaruoja vaikui negalintis mokėti išlaikymo, liudija kitokį požiūrį“, – pastebi moteris.
Šeimų universiteto moderatorė Jolanta Gaučienė mano, kad viskas prasideda nuo tarpusavio santykių. „Dalis tų, kurie vengia mokėti alimentus, nesijaučia atsakingi už savo vaikus ir galbūt tokie niekada nesijautė. Atsakomybė – įgyta, ji ateina iš tėvų šeimos. Viskas ateina iš tarpusavio santykių šeimoje“, – mano ji.
Moteriai – didesnė našta
Šeimos sociologų teigimu, Lietuvai vis dar būdinga neotradicinė šeima, kai moteriai, nepaisant darbo visą darbo dieną, tenka didesnė namų priežiūros ir vaikų auginimo našta.
„Naujojo tėvo“ vaidmens politinis skatinimas, kai tėčiams suteikiamos vieno mėnesio tėvystės atostogos kūdikiui gimus, pradėtas tik prieš kelerius metus. Taip remiamas tėvo įsitraukimas į kūdikio priežiūrą. Ši praktika Skandinavijos šalyse pradėta taikyti prieš keliasdešimt metų.
Nors lyčių lygybė yra laikoma vertybe nuo pirmųjų Europos Sąjungos įkūrimo dienų, ES yra tik pusiaukelėje link visuomenės, kurioje ši vertybė būtų įtvirtina. Lietuva, kurios indekso reikšmė yra 43,6 (1 reiškia visišką nelygybę, o 100 – visišką lygybę), nesiekia bendro 27 ES šalių vidurkio ir yra 18-oje vietoje. Bendras ES šalių vidurkis – 54.
