Pastūmėjo pandemija
Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Erika Žigutė teigia, kad nuotolinė asmens sveikatos priežiūros paslauga (NSPP) bei e. receptai jau seniai nėra naujiena. Šįkart nauja tai, kad vaistus, išrašytus Lietuvoje, galėsime įsigyti ir užsienyje.
E. Žigutė dalijasi, jog teisės aktas, suteikiantis teisę teikti NSPP, Lietuvoje buvo priimtas 2020 m. lapkritį: „Galima sakyti, kad NSPP paskatino būtent pandemija. Kadangi buvo reikalinga užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą, tuo pačiu minimizuojant viruso plitimo rizikas. Pandemijai pasibaigus, didžioji dalis dėl jos kilusio reglamentavimo buvo panaikinta. Tačiau nuotolinė sveikatos priežiūra išliko. Tai reiškia, kad NSPP atitinka ir gydytojų, ir pacientų poreikį, net ir nelikus pandemijos ribojimų“.
Advokatė priduria, kad pandemijai pasibaigus, nuotolinė sveikatos priežiūra netgi buvo plečiama, o gydytojų, kurie turi teisę teikti tokias paslaugas, sąrašas pildėsi.
Privalumai ir rizikos
Tuo tarpu platformos manodaktaras.lt pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovė Živilė Žolynaitė teigia, jog šis sprendimas turi daug privalumų, tačiau turi ir savų rizikų: „Iš teigiamų aspektų galėčiau įvardyti patogumą – pacientai gali gauti vaistus, nepaisant jų buvimo vietos. Taip pat mažėja popierinių receptų poreikis. Sprendimas leis užtikrinti gydymo tęstinumą, paslaugas gauti operatyviai bei skatins konkurencingumą tarp vaistinių. O tai netgi gali sumažinti vaistų kainas“. Tačiau nuotolinės konsultacijos gali kelti ir tam tikras rizikas. Pirmiausiai, jos yra ribotos ir kol kas ne visos gydymo įstaigos (tiek privačios, tiek valstybinės) turi platų įvairių sričių gydytojų pasirinkimą, su kuriais būtų galima pasikonsultuoti nuotoliniu būdu. Gydytojai, norintys teikti tokias paslaugas individualiai, taip pat susiduria su tam tikrais Lietuvos teisės aktų suvaržymais, kadangi nuotolinių konsultacijų veikla turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kaip ir gydymo įstaigos.
„Be to, kadangi nuotolinių konsultacijų prieinamumo ir pasirinkimo plėtimas yra itin svarbus aspektas, reikia nepamiršti, kad ne visais atvejais galima suteikti visavertę pagalbą nuotoliniu būdu, mat nustatant ligos diagnozę ir paskiriant tinkamiausią gydymo būdą, gydytojui gali būti reikalinga fizinė paciento apžiūra, papildomų tyrimų atlikimas ar skubus gydymas medicinos įstaigoje“, – pranešime spaudai sako Ž. Žolynaitė.
Pasak jos, spręsdamas, ar kreiptis į medikus svečioje šalyje, ar į savo daktarą nuotoliu būdu, pacientas turėtų įsivertinti savo būklės rimtumą, nuotolinės konsultacijos veiksmingumą bei vietinių sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Nuotolinės konsultacijos gali būti vertingos gydymo tęstinumo užtikrinimui, lėtinių ligų atveju, turint lengvus simptomus, esant stipriam kalbos barjerui. Taip pat vertėtų atsižvelgti, ar svarbu, kad medikas matytų visą paciento sveikatos istoriją.
Tai – tik pradžia?
E. Žigutė priduria, kad iš tiesų šie pokyčiai džiugina ir parodo, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šioje situacijoje teigiamai žiūri į progresą bei prisitaikymą prie besivystančių technologijų:
„Pandemijos metu valstybė skatino inovacijas, susijusias su sveikatos priežiūra. Tuo pačiu pandemija pakeitė ir visuomenės suvokimą dėl inovacijų vaidmens kasdieniniame gyvenime. Džiugu, jog Lietuvoje suprantame, kad reguliavimas, priimtas prieš dešimtmečius, tam tikrais atvejais nebėra tinkamas“.
Ji priduria mananti, kad tai, ką matome šiandien, yra tik pradžia, ir norint deklaruoti, kad esame į pažangą, individualizuotą bei progresyvų gydymą orientuota šalis, turėsime ir toliau adaptuoti reguliavimą bei institucijų požiūrį.
„Erdvės tobulėti dar tikrai yra. Pavyzdžiui, šiuo metu reikalavimai sveikatos priežiūros specialistams, kurie teikia nuotolines konsultacijas, yra tokie patys, kaip įprastų paslaugų teikimo metu. Atviras klausimas diskusijai, galbūt ir čia galės būti žengtas žingsnis į priekį, numatant nuotoliniu būdu dirbantiems specialistams palankesnį reguliavimą“, – priduria E. Žigutė.
