Pasak ministerijos, tokia kompensacija sumažintų finansinę naštą integracijos savivaldybėje laikotarpiu.
„Prieglobsčio gavėjams šiuo metu teikiamos paramos dydis nėra pakankamas jų būtiniausiems poreikiams tenkinti“, – pabrėžia ministerija.
Ministerijos pasiūlyta tvarka būtų aktuali pabėgėliams pasibaigus jų integracijai Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje arba atvykstant tiesiai į savivaldybes.
Siekiant skatinti prieglobsčio gavėjus apsigyventi ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai prieglobsčio gavėjas atsisako trijų būsto nuomos pasiūlymų, jam nemokama išmoka būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai.
Kompensacijos dydis būtų nustatomas pagal tai, kokiame mieste prieglobsčio gavėjai įsikuria.
„Kiekviename mieste būsto kompensacija skiriasi, dydžius kasmet tvirtina ministras“, – BNS sakė ministerijos Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Jakubauskienė.
Ministerijos skaičiavimu, per 12-os mėnesių integracijos laikotarpį vidutiniškai vienam žmogui išmokoms būsto nuomos kompensacijai mokėti reikėtų 314 eurų. Pagal Europos Sąjungos (ES) kvotą perkeltiems asmenims išmoka būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai būtų mokama iš ES lėšų, skirtų šių asmenų integracijai.
Pasibaigus 12 mėnesių integracijos periodui prieglobsčio gavėjai dėl kompensacijos būstui galėtų bendra tvarka kreiptis į savivaldybes.
„Gyventojai į savivaldybes gali kreiptis kompensacijų pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Kreipiantis į savivaldybę, reikia deklaruoti gyvenamąją vietą ir atitikti kitas sąlygas. Pagal mūsų siūlymą prieglobsčio gavėjai integracijos laikotarpiu galėtų gauti šią kompensaciją iš integracijai skirtų lėšų, jie neturėtų kreiptis į savivaldybę, kaip kiti gyventojai, jie gautų iš tų pačių lėšų, iš kurių jiems mokamos kitos išmokos, teikiamos paslaugos. Jiems (gauti kompensaciją – BNS) būtų paprasčiau, mes manome, kad jie yra ypatingai pažeidžiama grupė, kuri neturi socialinių ryšių, yra dar neigiamas visuomenės požiūris nuomojantis būstą, tai jie gautų tarsi pastovesnes pajamas integracijos pradžiai“, – aiškino R.Jakubauskienė.
Dabar prieglobsčio gavėjams integruojantis savivaldybėje išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa (suaugusiam asmeniui siekia 204 eurai, vaikui – 102 eurai, nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės, – 1122 eurai). Kas mėnesį jiems mokama mėnesinė pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.), kuri iki 6 mėnesio siekia 204 eurų vienam asmeniui, o nuo 7 iki 12 mėnesio – 102 eurai. Kai šeimoje yra keli asmenys, išmokos būna mažesnės. Papildomai mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 eurai) ir kas mėnesį mokama 60,8 euro kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.
„Prieglobsčio gavėjai iš gaunamos mėnesinės pašalpos (204 eurų) turi pasirūpinti būsto nuoma, būsto išlaikymu (pvz., komunaliniai mokesčiai), maistu, drabužiais, kitomis buities reikmėmis, transporto išlaidomis. Teikiamos piniginės paramos dydis nėra pakankamas asmeniui užsitikrinti būtiniausių poreikių patenkinimą, nes po 6 mėnesių jis yra sumažinamas dvigubai. Tai lemia sudėtingas prieglobsčio gavėjų finansines galimybes išsinuomoti būstą“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
