Šiaurės pašvaistė susidaro dėl Saulės vėjo, kuris sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera kyla magnetinė audra, kuri ir sukelia švytėjimą. Taip nutiko pastarosiomis dienomis, kuomet nuo Saulės plūstelėjo stiprus vėjas, nešdamas elektringų dalelių srautą, tad kai kurie mokslininkai tokią audrą prognozuoja ir šiandien.
„Pirmadienį jau buvo viena vidutinio stiprumo geomagnetinė audra, paskui ji susilpnėjo, o dabar – trečiadienį, ketvirtadienį vėl numatoma vidutinio stiprumo audra. Vėliau iki savaitės pabaigos taip pat numatomos silpnesnės geomagnetinės audros.
Lietuvoje būna fiksuojamos ir stiprios, ir labai stiprios, geomagnetinės audros. Visa tai priklauso nuo to, kokiu būdu ji susidaro. Audra gali atkeliauti iš Saulės dėmių – tuomet jos yra stipresnės, arba iš Saulės vainiko skylių žybsnio ar pliūpsnio. Tuomet tos geomagnetinės audros būna kiek silpnesnės“, – pasakojo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė.
Šį kartą geomagnetinė audra atkeliavo iš saulės vainiko pliūpsnio. Saulės aktyvumas šiuo metu yra sumažėjęs ir Saulės vainikas taip pat yra sumažėjęs, todėl gali atsirasti tokių pliūpsnių.
Galimai pasirodys Šiaurės pašvaistė
Lietuvoje Šiaurės pašvaistę pamatyti nėra lengva, tačiau – įmanoma.
„Aš pati Lietuvoje Šiaurės pašvaistės nesu mačiusi. Nors yra buvę ir stipresnių audrų. Norint pamatyti pašvaistę reikia stebėto horizontą, kartais jis atrodo šiek tiek žalsvas ar rausvas. Astronomijos mėgėjai yra užfiksavę Šiaurės pašvaistę ir mūsų šalyje. Žinoma, jie šiek tiek patobulina nuotraukas, jas paryškina“,– paaiškino G.Tautvaišienė.
Šiaurės pašvaistę dažniau ir ryškesnę galima pamatyti Skandinavijos šalyse.
„Šiaurės šalyse pašvaistę pamatyti yra daugiau galimybių. Tiesa, esu buvusi Islandijoje, bet, deja, man neteko pamatyti Šiaurės pašvaistės. Lietuva tėra mažas lopinėlis Žemės rutulyje, todėl sunku ją išskirti ir pasakyti kaip dažnai geomagnetinės audros apsilanko būtent čia“,– kalbėjo astronomė.
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, astronomas Mindaugas Macijauskas tv3.lt komentavo, kad Saulės audros paprastai kyla, jei kas nors vyksta Saulėje.
„Pasižiūrėjau Saulės aktyvumo vaizdus, dabar ji – ypatingai rami. Paprastai Žemėje kyla geomagnetinės Saulės audros, kai Saulė yra aktyvi, dėmės formuojasi ir taip toliau, dabar – nė dėmelės”, – kalbėjo jis.
Pasak astronomo, tikimybę pamatyti Šiaurės pašvaistę rodo ir vadinamasis Kp indeksas, tam, kad pašvaistę būtų galima pamatyti Lietuvoje, jis turėtų siekti 7, o dabar maksimali jo artimiausių dienų prognozė – 4. Tai, anot pašnekovo, reiškia, kad Šiaurės Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje Šiaurės pašvaistė gali matytis, bet Lietuvoje – vargu.
M. Macijauskas tv3.lt pakomentavo detaliau, kokius duomenis mato iš Saulės dinamikos observatorijos, kuri nuolat fotografuoja Saulę ir fiksuoja joje ir aplink jos vykstančius procesus.
„Saulės vainiko, atmosferos, praretėjimas, kitaip – skylė, buvo matomas prieš savaitę, jo poveikis jau būtų pasiekęs mus pirmadienį-antradienį“, – mano M. Macijauskas.
Neigiamas poveikis sveikatai
Pastebėta, kad geomagnetinis aktyvumas gali pakenkti sveikatai. Pavojingesnis šis laikas yra širdies ligomis sergantiems žmonėms, turintiems didesnį kraujo spaudimą.
„Reikia saugotis, kai atmosfera yra nestabili. Reikėtų stipriai nesimėgauti saulės spinduliais, būti pavėsyje. Žinoma, žmonės prie visko pripranta ir tie trumpalaikiai reiškiniai jų stipriai nepaveiks, bet savo sveikatą saugoti reikia visada“, – pataria G. Tautvaišienė.
„Yra pastebėta, kad Saulės aktyvumas veikia įvairius procesus Žemėje. Pavyzdžiui – žmonių sveikatą. Tuo metu padaugėja kraujagyslių susirgimų, psichologinių krizių. Antra vertus, padaugėja ir meno sukurtų kūrinių, mokslo atradimų. Tai kažkaip suaktyvina žmogaus veiklą, bet kartu gali ir pakenkti sveikatai“ ,– kalbėjo etnokosmologas Libertas Klimka.
Visgi, norint pamatyti Šiaurės pašvaistę Lietuvoje patariama pasirinkti tinkamą vietą, geriausia – toliau nuo miesto, su atviru Šiauriniu horizontu.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje ryškios pašvaistės matomos kas 3-5 metus, tad yra palyginti retos.
