„Mano duomenimis, šiuo metu apie 240 ir daugiau tyrėjų trūksta visoje Lietuvoje, kurie atliktų ikiteisminius tyrimus“, – žurnalistams teigė ji.
„Didžiausias tyrėjų trūkumas yra Vilniuje ir didžiausia kaita. Rajonuose situacija daug geresnė, kadangi mažesnė kaita“, – pridūrė ji.
Anot prokurorės, pastaruosius kelerius metų ši problema gilėja, dėl to ilgiau trunka ikiteisminiai tyrimai.
„Niekada prokuroras nelaikys bylos seife, jei bus viskas padaryta. O pagrindinis dalykas yra tyrėjų trūkumas ir kai kurių tyrėjų kompetencija“, – sakė N. Grunskienė.
Anot jos, tokia situacija susidarė dėl mažų tyrėjams mokamų atlyginimų ir didelio darbo krūvio bei atsakomybės, ji šią situaciją palygino su išspręsta prokurorų stygiaus problema.
„Šiuo metu turime nuo aštuonių iki dvylikos kandidatų į vieną vietą tapti prokurorais. Aš manau, kad būtent atlyginimų klausimo išsprendimas padarė tai, kad prokurorų profesija tapo daug populiaresnė,“ – kalbėjo ji.
N. Grunskienė prezidentui taip pat pristatė naujausius skaičius „čekiukų“ bylose, kurie jos teigimu, – „įspūdingi“.
„Jau į biudžetą pervesta daugiau kaip 878 tūkst. (politikų grąžintų – BNS) eurų, taikos sutartys sudarytos dėl daugiau nei 110 tūkst. eurų, teismui pateikti 67 ieškiniai dėl 799 tūkst. eurų ir keturi teismo sprendimai, kuomet teismai jau yra priteisę beveik 40 tūkst. eurų ieškinius“, – sakė generalinė prokurorė.
Teisėsauga atlieka tyrimus, kaip 2019–2023 metais savivaldybių tarybų nariai naudojo jų veiklai skirtas lėšas. Paaiškėjo, kad nemaža jų dalis apmokėti pateikdavo ne savo čekius už kurą, telefono ryšį, kitas išlaidas, klastodavo dokumentus.
Suintensyvėjusį sprendimų priėmimą šia tema, N. Grunskienė grindė atliktu įdirbiu – baigus nagrinėti dokumentus teliko priimti sprendimus.
„Mes tikrai nesirišame prie kokių nors rinkimų ir tikrai stengiamės nepolitikuoti“, – akcentavo ji.
Anot N. Grunskienės, susitikime taip pat aptartas nacionalinis saugumas bei emigrantų išnaudojimas priverstiniam darbui.
