„Šių metų pačioje pradžioje iš partnerių teisėsaugoje, o ir patys pradėjome matyti augančius kiekius ir natūraliai kilo klausimas, kas vyksta, iš kur tos trąšos yra, ne tiek daug tų gamintojų“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė E. Kerza.
Anot jo, padidėję trąšų kiekiai buvo vienas požymių, kad sankcijos gali būti apeinamos.
„Be abejo, ne visos trąšos sankcionuotos, tą mes suprantame, todėl galbūt tai yra legalu, iš patikimų valstybių keliauja trąšos, kurios gali būti parduodamos, tačiau gali būti ir sankcijų mechanizmai, nes kiekiai auga beprotiškai, atsiranda nauji vežėjai, kurie anksčiau neveždavo“, – pasakojo E. Kerza.
Taip pat įtariama, kad galėjo būti klastojami dokumentai, nurodantys trąšų kilmę.
„Natūraliai reikėjo atlikti operatyvinius veiksmus, užprašyti papildomų dokumentų, įsitikinti kilmę, taip pat darėme laboratorijose patikras, žiūrėjome, ar tikrai vežamos tos trąšos, kurias galima vežti, ir užfiksavę galimų dokumentų padirbinėjimo atvejų pridavėme teisėsaugai“, – teigė LTG atsparumo direktorius.
LTG atstovo teigimu, pernai įvedus sankcijas iš Baltarusijos įvežamų trąšų kiekiai smarkiai krito, o situacija atrodė kontroliuojama.
„Stebėjome labai atidžiai jau 2022 metais kas vyksta su trąšų eksportu ir tikrai atrodė, kad sankcijų įvedimas davė rezultatą, trąšų kiekiai buvo smarkiai nukritę, tie vežėjai, eksportuotojai buvo žinomi, lyg ir atrodė, kad situacija kontroliuojama“, – kalbėjo E. Kerza.
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje yra sulaikyta apie 750 tonų iš Baltarusijos galimai neteisėtai įvežtų trąšų, dokumentuose nurodyta jų vertė – 327 tūkst. eurų. Šiuo metu aiškinamasi, ar jos galėjo būti įvežtos apeinant sankcijas, teigė E. Kerza.
„Laikinai saugoma 15 vagonų po 50 tonų trąšų, kurios kelia įtarimą, kurios gali būti sankcijų apėjimo pasekmė, neteisėtai, nusikalstamu būdu įvežta į Lietuvos teritoriją, surinkę esame visus dokumentus ir atidavę teisėsaugai įsivertinti, ar yra pagrindo manyti, kad tai yra neteisėti veiksmai, ar ne“, – sakė E. Kerza.
Krovinys sulaikytas vasario 10 dieną, kai į Lietuvą buvo įvežtas per Stasylų stotį: „Šis konkretus krovinys sulaikytas vasario 10 dieną, jis atvyko jau per dabar uždarytą Stasylų stotį“.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išaiškinęs mechanizmą, kuris galimai panaudotas apeiti sankcijas.
Teigiama, kad karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą, kuriame su partneriais išsiaiškino, jog pernai sustabdytas ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.
Pasak tyrimo, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
