„Iš esmės šią savaitę turime iki galo išsidiskutuoti, ar mes įrenginėjame polius šioje vietoje, norėdami stabilizuoti pietrytinį kampą, ar mes vis dėlto šią gynybinės sienos dalį nugriauname, t.y. demontuojame. Svarstome. (...), bet demontavus gali iškilti grėsmė ir patiems Kunigaikščių rūmams, nes nuošliauža gali „palipti“ į viršų ir grėsti autentiškiems mūrams“, – žurnalistams antradienį sakė viceministras.
Anot jo, taip pat svarstoma, kad demontavus sieną būtų galima rasti „gerus inžinerinius sprendimus, kad nuošliauža nepakitų į viršų ir nepasiektų Kunigaikščių rūmų“. Anot jo, šiuo metu gynybinė siena atlieka ir tam tikrą apsauginę funkciją, nes nukreipia kalno aikštelėje susikaupusį vandenį į miesto lietaus kanalizaciją.
Pasak viceministro, didžiausias tolesnių nuošliaužų pavojus, bet „ne raudonos, o oranžinės spalvos“ yra dviejuose sektoriuose: vakariniame šlaite, žemiau Gedimo pilies bei ties pietrytiniu gynybinės sienos kampu, kuris „gali pasislinkti žemyn“, tačiau šiuo metu kalne įrengti jutikliai, anot jo, nefiksuoja grunto poslinkių. Jo teigimu, taip yra ir dėl sumažėjusių kritulių, ir dėl atliktų tvarkymo darbų.
Jis pristatė ir atliktus darbus: šiuo metu šiaurinėje dalyje, kur įvyko pirmoji didžiausia nuošliauža, įrengti vadinamieji gabionai – laiptuotos akmenimis užpildytos struktūros, kitose kalno dalyse nukastos nuošliaužos, įrengta drenažinė sistema, nuslinkusios vietos užpiltos žvyru – tai turėtų apsaugoti gilesnius gruntuo sluoksnius nuo įšalimo, atšilimo – procesų, kurie kelia nuošliaužų pavojų. Šuo metu žiemai baigiamas ruošti tik prie Valdovų rūmų esantis pietinis šlaitas.
Kunigaikščių rūmai, anot jo, taip pat baigiami tvarkyti, dalis pastolių jau nuardyti: mūrai suvaržyti specialiomis plieninėmis templėmis, įrengtas laikinas stogas iš medžio ir skardos. Pasak viceministro, šios priemonės turėtų per pusę sumažinti į gruntą patenkančio vandens kiekį.
„Visų nuošliaužų kūnai yra stabilizuoti, liko užbaigti pietinę nuošliaužą, šiuo metu jutikliai nefiksuoja jokių didesnių grunto ar statinių poslinkių“, – tikino R. Augustinavičius.
Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės pirmadienį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu – iki šiol ji buvo paskelbta tik savivaldybės lygmeniu. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson. Pasak R. Augustinavičiaus, valstybinę ekstremalią situaciją žadama atšaukti, kai bus konstatuota, kad kalno gruntas nebetrūkinėja ir nebėra nuošliaužų pavojaus.
