Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet viena dažniausių gyvenamųjų namų gaisrų priežasčių – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai ir gedimai.
Pasak ugniagesių, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti negalima užstumti sklendės, norint, kad krosnis per greitai neatvėstų.
Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia.
Nežino skubios pagalbos telefono
Vykdydami prevencinę akciją, vasario mėnesį gyventojų būstuose lankėsi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai.
Pasak Vilniaus APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Virgilijaus Dansevičiaus, aplankytų butų gyventojai vis dar nevengia šalia krosnių laikyti malkų, prie jų džiovina drabužius, per arti laiko baldus, o dūmtraukį dažniausiai valo kartą per metus.
„Viename iš aplankytų namų dėl šalia krosnies laikomų malkų prieš keletą metų buvo kilęs gaisras. Dabar jo gyventojai jau atsargesni: krosnis neapkrauta, malkų šalia nėra, tik fotelis per arti jos stovėjo. Dažniausiai žmonės noriai įsileisdavo į savo namus, ypač vyresnio amžiaus, nes jiems būdavo smagu ir sulaukti dėmesio, ir pasitarti su gaisrininkais dėl namų saugos,“ – sakė pareigūnas.
Vilniaus APGV inspektorė Roberta Aliuškevičiūtė ir vyresnysis inspektorius Marius Aitmanavičius per kelis vakarus patikrino 48 butus daugiabučiuose.
„Iš 48 butų tik dviejuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Bet viename jų jis pakabintas ant sienos rankų aukštyje, nors turėtų būti pritvirtintas prie lubų. Daugelyje butų žmonės gyvena tvarkingai, pakeisti elektros saugikliai, skaitikliai. Tačiau buvo ir tokių, kurie nevengia rūkyti lovoje ir nežada šio įpročio keisti. Apie dūmų detektorius kai kurie iš viso negirdėję, jų įsigyti nenori, nes nežino, kas juos įrengs. Buvo ir tokių, kurie prašė patarti, kur juos pasikabinti, dėkojo, kad pakonsultavome. Visiems gyventojams buvo išdalinti lankstinukai apie dūmų detektorius,“ – sakė R. Aliuškevičiūtė.
Pasak inspektorės, nustebino ir tai, kad kai kurie net nežino skubios pagalbos telefono 112. Kilus gaisrui ugniagesiams jie skambintų 01 arba 03.
„Dar pastebėjome, kad gyventojai butuose naudoja daug ilgintuvų, į juos vienu metu jungia daug elektros prietaisų,“ – teigė ji.
Gesinti gaisrus per šalčius – sudėtinga
„Žiemos metu kelio danga neretai būna slidi, todėl ilgėja važiavimo laikas. Be to, dėl užpustytų kelių būna sudėtinga privažiuoti iki atokiau esančių sodybų. Sunkiau surasti ir vandens telkinius, daugiau laiko tenka sugaišti, kol pasiekiame vandenį," - vardija Utenos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka.
Pasak jo, būna ir taip, kad spustelėjus dideliam šalčiui, užšąla dyzelinių autocisternų kuro filtrai. Šaltis sukausto ir gesinimui naudojamą įrangą – siurblius, žarnas, skirstytuvus, švirkštus, ypač tada, kai nėra galimybės užtikrinti nuolatinio vandens tiekimo.
Vargti ugniagesiams tenka ir užgesinus gaisrą, kai reikia susirinkti ir sudėti į automobilį įrangą, ypač kai į ožio ragą sušąla gaisrinės žarnos.
Tik iš šalies žiūrint gali atrodyti, kad gaisrų gesinimas vyksta savaime. Gaisrų metu ugniagesiams dažnai tenka lipti ir ant stogų, o jie nuo vandens tuoj pat apledėja, ledu pasidengia ir kopėčios. Vienas neatsargus žingsnis, ir galima nusiristi žemyn. Peršlampa ir drabužiai, į batus pribėga vandens, todėl šąla kojos, o sudrėkus rankoms, jas irgi ima gelti nuo šalčio.
„Atokiai gyvenantys žmonės turėtų kreiptis į seniūnijas, kad būtų nuvalyti privažiavimai prie sodybų, o jei turi galimybę, tuo pasirūpintų ir patys. Būtų labai gerai, kad atvykstant ugniagesiams, gyventojai juos ne tik pasitiktų, bet ir nurodytų, kur yra artimiausi vandens šaltiniai,“ – sako Ignalinos ugniagesiams vadovaujantis J. Kirka.
Nuvalyti galėtų būti ir privažiavimai prie gyvenvietėse esančių vandens telkinių, iš kurių imamas vanduo gaisrams gesinti.
Kad nekiltų gaisras, ugniagiasiai pataria neperkaitinti krosnių, laiku išsivalyti dūmtraukius, nenešti žarijų į rūsius, nes galima sukelti ne tik gaisrą, bet ir apsinuodyti smalkėmis. Be to, pavojinga naudoti ir atvirą ugnį, kuria kartais bandoma šildyti užšalusias komunikacijas, žemės ūkio techniką ir kt.
Atsargiai gyventojai turėtų elgtis ir su elektriniais šildymo prietaisais. Svarbiausia, kad nepamirštų jų išjungti, kai išeina iš namų. O kilus gaisrui, kad būtų laiku perspėti ir nežūtų, būtina įsirengti autonominius dūmų detektorius.
