Elektriniu pjūklu malkas pjovęs jaunas vyras vos nenusirėžė rankos. Išsprūdęs iš rankų įrankis perrėžė delną: tarp mažojo ir bevardžio piršto.
„Jis įlėkė į namus visas kruvinas. Išvydę kas nutiko suskubome skambinti greitajai, bet sodyba yra atokioje vietoje - už 24 km nuo Mažeikių“, - istoriją pasakoja nukentėjusio vyro sesuo Ilona.
Į ligoninę lydimi policijos
„Susitarėme su medikais, kad jie mūsų lauks ligoninėje. Papasakojome, kas nutiko ir kartu nutarėme, kad greičiau bus jei nukentėjusįjį mes patys atvešime. Nes greitosios būtų tekę lauktį apie pusvalandį, o jei dar nebūtų pavykę iš karto rasti sodybą, o dar kelias atgal toks pat. Brolis labai kraujavo. Todėl sėdome į mašiną ir kartu su mano draugu, visi 3 išlėkėme į artimiausią ligoninę“, - įvykio detales atskleidžia mergina.
„Mašina plūdo krauju. Brolis kelis kartus prarado sąmonę. Mano draugas vis kalbino jį, tapšnojo per veidą, nes jis alpo.
Negaliu tiksliai pasakyti kokiu greičiu važiavau, bet tik įvažiavus į Mažeikių miestą mus sustabdė policijos pareigūnai. Jie buvo su nežymėtu automobiliu“, - prisimena Ilona.
„Mano draugas iššoko iš mašinos, trumpai paaiškino, kas nutiko ir paprašė mus palydėti. Pareigūnai įjungė švyturėlius ir lydėjo mus iki pat ligoninės. Ten prie įėjimo jau laukė medikai. Brolis vos pats išlipo iš mašinos, į ligoninę buvo nugabentas jau vežimėlio pagalba. Iškart buvo atlikta operacija“, - prisimena nukentėjusiojo sesuo.
Išrašė baudą
Perdavę brolį patikimoms rankoms, Ilona su draugu grįžo prie automobilio. Poros laukė ir policijos pareigūnai.
„Kiek žinau, tai buvo pareigūnai iš Vilniaus. Esame jiems be galo dėkingi už tai, kad padėjo šioje situacijoje, negaišo nė minutės ir palydėjo mus.
Išėjus iš ligoninės, pareigūnai man paaiškino suprantantys, kad situacija - ne eilinė ir, kad greitis buvo viršytas, siekiant kuo greičiau suteikti broiui pagalbą, tačiau jie privalo išrašyti baudą, kadangi užfiksuotas pažeidimas. Jų teigimu važiavome 120 km/h greičiu.
Pareigūnai nuramino, kad tai nėra galutinis sprendimas ir patarė vykti į Mažeikių komisariatą, pateikti išrašą iš ligoninės, kad gabenome sunkiai sužeistą žmogų“, - sako Ilona.
Mergina nieko nelaukusi suskubo apsilankyti Mažeikių rajono policijos komisariate.
„Nunešiau pažymą iš ligoninės, paaiškinau situaciją. Pareigūnas atsakė, jog atsižvelgiant į tai, kad neturiu nuobaudų, man skirta pusė minimalios baudos ir mėnesiui atimama teisė vairuoti. Esą jei nesumokėsiu baudos dabar, vėliau teks mokėti daugiau“, - tikina Ilona.
„Nesu anksčiau turėjusi nuobaudų, visuomet drausmingai vairuoju, šįkart greitį viršyti teko, nes privalėjau kuo skubiau pasirūpinti ir padėti broliui. Juolab, kad ir patys medikai sutiko, jog pacientą atvežtume. Sodybą išties sunku rasti, brolis į ligoninę būtų pristatytas, kur kas vėliau, nei mes jį nuvežėme.
Gaila, kad pareigūnai neatsižvelgė į įvykio aplinkybes ir skyrė gana didelę baudą – 220 Eur ir mėnesiui apribojo teisę vairuoti“, - guodėsi Ilona.
Daugiau žalos, negu naudos
Lietuvos kelių policijos atstovė Marija Kazanovič tikino, jog išties Mažeikiuose patruliavę pareigūnai tokį įvykį užfiksavo.
„Iš tikrųjų toks atvejis buvo, pareigūnai jį užfiksavo. Pamatę, kad situacija rimta, palydėjo iki ligoninės, nei sekundės ilgiau neužlaikė kraujuojančio žmogaus. Vėliau įformino pažeidimą.
Kaip numatyta įstatyme, skirta pusė minimalios baudos ir minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. Tai yra privaloma, žinant kaip veikia mūsų sistema: užfiksuoti pažeidimai negali būti neįforminti. Pareigūnai niekaip kitaip pasielgti negalėjo.
Tačiau tai administracinis nurodymas, kuris neįvykdytas per 10 dienų, netenka galios. Žmogus tuomet eina į policijos komisariatą, prieš tai parašęs prašymą, kad nori žodinio nagrinėjimo, pateikia visus įrodymus – šiuo atveju išrašą iš ligoninės, kad veikė būtino reikalingumo sąlygomis.
Tuomet pareigūnai nagrinės šį įvykį. Skaitys kolegų, sustabdžiusių automobilį, tarnybinį pranešimą, matys, kokios buvo aplinkybės ir tuomet priims nutarimą. Kokį – tai jau jų kompetencija, jų teisinė sąmonė.
Jeigu šis nutarimas pažeidėjo netenkins, yra galimybė rašyti skundą ir pateikti jį teismui. Tačiau noriu pabrėžti, kad teismas kartą jau buvo pasisakęs, jog gyvename tokioje šalyje, kur greitoji medicininė pagalba prieinama visiems, suteikiama pakankamai grietai ir laiku. Tad dažniausiai neleidžiama nutraukti pažeidimo, tačiau noriu akcentuoti ir pabrėžti, kad kiekvieną atvejį teismas nagrinėja atskirai ir individualiai. Čia turėtų pasisakyti teismas“, - tv3.lt aiškino M. Kazanovič.
Pareigūnų nuomone, noras padėti nukentėjusiems suprantamas, tačiau reikėtų įvertinti ir galimas pasekmes: susijaudinę artimieji, skubėdami į gydymo įstaigas pristatyti nukentėjusiuosius gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Stresinėje situacijoje skubantys gali sukelti avariją, kurioje nukentės kur kas daugiau žmonių.
Tv3.lt pasidomėjo, ką apie šią situaciją mano teisininkai. Atsakymą parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Gabrielė Bareikaitė.
"Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 16 straipsnis numato atvejus, kai asmuo yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Tai – tokios situacijos, kai veika padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, t. y. kai administracinį teisės pažeidimą asmuo padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Teismų praktikoje aiškinama, jog būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama apsaugoti daug vertingesnį interesą.
Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas pripažįstamas tik tada, kai gresiantis pavojus yra realus ir akivaizdus. Be to, ANK 16 straipsnio 2 dalis numato papildomą sąlygą: savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.
Taigi, jeigu konkrečiu atveju būtų įrodyta, jog greitis viršytas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, vairuotoja neturėtų atsakyti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Svarbiausias vertinimo aspektas turėtų būti tai, ar asmens gyvybei grėsė realus ir didelis pavojus, ar buvo galimybė laukti greitosios pagalbos arba važiuoti leistinu greičiu. Būtinojo reikalingumo sąlygų (ne)buvimą įvertina teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, tad į šias institucijas vairuotoja ir turėtų kreiptis", - situaciją komentavo G. Bareikaitė.
