Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Miglė K., kuri pasakojo sulaukusi netikėtų svečių, nors apie tai nebuvo tartasi su buto savininkais. Juolab, tokia sąlyga nenumatyta ir pasirašytoje nuomos sutartyje. Tai kas turi daugiau teisių, buto savininkas ar nuomininkas, ir ką būtina įtraukti į sutartį?
Susitarimo laikosi tik viena pusė
Taip savo pasakojimą pradėjo Vilniuje butą su dviem draugėmis besinuomuojanti studentė Miglė. Ji tris metus jau gyvena sostinėje ir du pastarajame bute. Tačiau šiemet merginos nusprendė ieškoti erdvesnio ir kiek tvarkingesnio būsto. Visgi, susidūrė su nepatogumais.
„Du metus su buto savininkais labai gerai sutarėme, kalbėdavomės apie ateities planus, bet mes juos patikinome, kad tikrai „nepaliksime ant ledo“ ir laikysimės susitarimų. Mūsų nuomos sutartyje parašyta, kad reikia 1 mėnesį prieš išsikraustymą įspėti šeimininkus, kad būtų grąžintas depozitas.
Mes taip ir padarėme, nes jau turim kitą butą, bet susitarėm, kad iki naujo mėnesio pirmos dienos dar gyvensime. Šeimininkai pernelyg nenuliūdo ir patikino, kad supranta mus. Vos po poros dienų prasidėjo šeimininkų pažįstamos brokerės skambučiai apie žmones, kuriuos atsives į buto apžiūrą. Mes nenorėjome su tuo sutikti, nes nesinori visą mėnesį, kad po namus svetimi žmonės vaikščiotų“, - pasakojo mergina.
Ji tikino, kad sutartyje nerado jokio punkto, kuris jas apgintų. O dar, esą, šeimininkai puolė aiškinti, kad sprendimą jie priima, kadangi tai jų nuosavybė ir merginos negali nesutikti. Visgi, Miglė įsitikinusi, kad šeimininkai savivaliauja ir naudojasi jų nesupratimu.
Svarbu – iš anksto apgalvoti sutarties sąlygas
Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Edgaras Augūnas portalui tv3.lt atskleidė, kodėl svarbu iš anksto tinkamai parengti nuomos sutartį ir kokiais atvejais sulaukiama daugiausiai skundų. Jis priminė svarbų dalyką: gavęs įspėjimą apie nutraukiamą nuomos sutartį, nuomotojas turi teisę rodyti gyvenamąją patalpą potencialiai naujam nuomininkui, tačiau naudodamasis šia teise jis negali pažeisti nuomininko teisių ir interesų.
Nuomotojas privalo prieš protingą terminą informuoti nuomininką ir nurodyti datą bei laiką, kada numato būsimam nuomininkui aprodyti gyvenamąją patalpą (įspėjimas, kad už valandos į butą bus atvesti žmonės aprodyti patalpas, negali būti suprantamas kaip protingo termino laikymasis).
Saugant nuomininko interesus yra numatyti draudimai, kuriuo paros metu nuomotojas negali rodyti patalpų būsimiems nuomininkams: nuo 21 iki 9 val. esamų nuomininkų ramybė neturėtų būti trikdoma buto aprodymo vizitais“, - nurodė E. Augūnas.
Jo teigimu, į Vilniaus universiteto Teisės kliniką dažniausiai kreipiasi gyventojai, kuriems brokeriais prisistatantys asmenys dažnai pateikia tipinės formos nuomos sutartis. Tačiau, kaip pabrėžia jis, jomis aklai kliautis nereikėtų.
„Šiose sutartyse dažnai aptariamos tik esminės sutarties sąlygos, be kurių nuomos sutartis apskritai negalėtų egzistuoti. Tokios šabloninės sutartys dažniausiai neatspindi realių reikalavimų iš nuomotojo pusės ar nuomininko interesų apsaugos.
Todėl patartina kuo išsamiau išreikšti sutarties turinį ar pasinaudoti galimybe į pateiktą standartinę sutartį įtraukti papildomų sąlygų Detalus, aiškus ir nedviprasmiškas sąlygų surašymas padės ir nuomotojui, ir nuomininkui, jei ateityje tarp jų kiltų ginčas“, - portalui tv3.lt sakė konsultantas.
Taip pat jis priminė, kad įstatymai numato privalomą gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių registravimą tik tais atvejais, kai jos sudaromos ilgesniam nei vienerių metų terminui. Akcentuotina, jog sutarties neįregistravimas nedaro sutarties negaliojančios.
Priklauso nuo gyventojo malonės
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys Mantas Mikočiūnas portalui tv3.lt sakė, kad panašiose situacijose keblumai kyla dėl iš anksto nenumatytų sąlygų sutartyse.
„Iš tiesų nemažai dalykų dar priklauso nuo kultūrinio mentaliteto ir sutarimo. Tipinės, standartinės sutartyse dažniausiai nebūna užsiminta apie tokias situacijas, todėl viskas labiausiai priklauso nuo gyventojo/nuomininko malonės.
Savavališkai, neįspėjęs, savininkas negali lankytis išnuomotame būste ar atsivesti žmones. Visgi, savininkams reikia suprasti, kad tai jo nuosavybė, tačiau žmonės jam moka pinigus už gyvenimą ten ir kad ten niekas nevaikščiotų“, - kalbėjo M. Mikočiūnas.
Jo teigimu, nemažai ginčų išspręstų žmogiškas abiejų pusių suvokimas, nes galvodami tik apie save ir savo pusę, žmonės įsivelia į konfliktines situacijas, lieka nepatenkinti. Pasak jo, tam padėtų pasikonsultavimas su tikrais brokeriais ar teisės ekspertais, o kartais tiesiog įstatymų paskaitymas bei suvokimas pasirašomos sutarties.
