Teismas patenkino Lietuvos gėjų lygos (LGL) skundą, kuriame prašyta panaikinti eitynių organizatoriams nepalankų savivaldybės administracijos sprendimą neleisti eitynių Gedimino prospekte ir įpareigoti savivaldybę išduoti leidimą. „Teismas nusprendė, kad susirinkimų laisvė negali būti ribojama, kad savivaldybė nepateikė pagrindų, kodėl eitynės gali būti uždraustos“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė teisėjas Arūnas Kaminskas.
„Pagaliau apginta visų Vilniaus miesto piliečių teisė į Gedimino prospektą“, – sprendimu džiaugėsi LGL pirmininkas Vladimiras Simonka ir pridūrė, kad nuo šiol sostinės savivaldybė negalės drausti Gedimino prospektu žygiuoti ne tik gėjams ir lesbietėms, bet ir tautininkams bei visiems, kam žygiuoti centrine šalies gatve yra labai svarbu.
Teismui nagrinėjant skundą, LGL atstovaujantis advokatas Vytautas Mizaras tvirtino, kad savivaldybei nesuderinant prašomos eitynių vietos, „akivaizdžiai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir sąmoningai diskriminuojama socialinė grupė, nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys“.
Įžūlumo viršūnė
Šiais metais švenčiant Kovo 11-ąją, tautiniam jaunimui nebuvo leista žygiuoti Gedimino prospektu, tačiau vėliavas iškėlę jaunuoliai, tarp kurių buvo ir nacių, draudimui nepakluso. Prie maršo buvo prisijungę net tautininkų skelbiamoms idėjoms neprijaučiantys vilniečiai. Incidentų išvengta.
Tautiniam jaunimui nepasisekė apginti savo teisių. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad tada teismas skundo nagrinėti neskubėjo, posėdį paskyrė po pusantro mėnesio likus savaitei iki eitynių dienos ir nutarė, kad tautinis jaunimas neteisus. „Mes apskundėme teismo sprendimą Apeliaciniam teismui, tačiau jis iki šiol nepaskyrė skundo nagrinėjimo datos“, – sakė J.Panka.
„Man labai keista, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo narys Petras Gražulis, – kodėl tada, kai draudimai taikyti tautiniam jaunimui, tie patys teismai tylėjo? Kodėl dėl gėjų teisių teismai suskubo nutartis priimti išimties tvarka?“
P. Gražulio teigimu, jei kitąmet gėjai užsigeistų, kad juos palaimintų Vilniaus vyskupas, o šis atsisakytų, jie taip pat galėtų kreiptis į teismą ir priversti vyskupą juos palaiminti. „Gėjų reikalavimas leisti jiems žygiuoti Gedimino prospektu yra įžūlumo viršūnė“, – sakė jis. Anot jo, taip yra todėl, kad homoseksualizmą skatina Europos Sąjunga. „Gėjai – nelaimingi žmonės, – įsitikinęs P.Gražulis, – o homoseksualizmas – blogis, toks pat kaip narkomanija ar alkoholizmas. Su blogiu, įskaitant ir tą, kuris yra mumyse, reikia kovoti.“
Savivaldybė nepasiduoda
Vilniaus savivaldybė pirmadienį išplatino pareiškimą, kad, išnagrinėjęs asociacijos LGL skundą, teismas pripažino, jog savivaldybės administracija, nederindama eitynių vietos LGL pageidaujamu maršrutu, nediskriminavo gėjų dėl seksualinės orientacijos. „Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė skųsti teismo sprendimą“, – rašoma pareiškime.
Savivaldybės teisininkai nusistebėjo, kad teismas šią bylą nusprendė nagrinėti per vieną darbo dieną nuo skundo priėmimo, o savivaldybei buvo suteiktos tik 28 valandos argumentams ir paaiškinimams pateikti. Nors savivaldybės administracija turi teisę teismo sprendimą skųsti per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo, t. y. likus savaitei iki planuojamų eitynių, „siekdama išvengti bet kokių galimų spekuliacijų dėl vilkinimo priimti sprendimus, teismo sprendimą skųs per gerokai trumpesnį terminą ir pati prašys teismo skubos tvarka išnagrinėti skundą bei pasakyti galutinį žodį šiame ginče“.
Pažeistų įstatymus
Savivaldybės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad LGL organizuos eitynes, t. y. bus tik praeinama pro institucijas, nes organizatoriai yra aiškiai nurodę, jog Lukiškių aikštėje bus išskleidžiama vaivorykštės spalvų vėliava, sakomos baigiamosios kalbos. „Leisdama organizuoti eitynes Gedimino prospektu, savivaldybė pažeistų Susirinkimų įstatyme numatytą besąlygišką draudimą susirinkimus prie teismų pastatų organizuoti ne arčiau kaip 75 metrai, o prie valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų ir objektų“, – rašoma savivaldybės pareiškime.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad šie draudimai skubos tvarka buvo priimti po 2009 m. sausio 16-osios įvykių prie Seimo, kai minia, nepatenkinta tuomečio parlamento karpymo politika, daužė Seimo langus. Gedimino prospekto atkarpoje nuo Odminių skvero iki Lukiškių aikštės yra Konstitucinis Teismas, Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, kelios ministerijos ir kt.
Baiminamasi protestų
Anksčiau savivaldybės administracija tikino, kad leidimas eitynėms neišduotas todėl, kad „yra didelė tikimybė, jog incidentai, nepaisant policijos dalyvavimo, gali pasikartoti bei gali kilti grėsmė viešajai tvarkai, moralei, visuomenės saugumui“. Primintos 2010 m. įvykusios pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje, kurios vyko Vilniuje, Upės gatvėje. Tada jose dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantį protestuotojų. Todėl Vilniaus valdžia siūlė eitynių organizatoriams rinktis nuošaliau esančią Upės gatvę. Bet gėjai siekia, kad eitynės būtinai vyktų Gedimino prospekte.
LGL jau laimėjo vieną bylą, kai teismas nurodė, kad Vilniaus valdžia neturi teisės nustatyti eitynių vietos. Organizatoriai teigia, kad eitynės, rengiamos daugelyje Vakarų šalių, svarbios siekiant atkreipti dėmesį į „seksualinių mažumų diskriminavimą ir paskatinti lygybę“. Kritikai tai vadina „paprasta homoseksualizmo propaganda“.
Susikerta vertybės
„Šiuo metu senąją kairės ir dešinės priešpriešą pakeitė kosmopolitizmo ir patriotizmo priešprieša,– sakė J.Panka. – Susikerta civilizacijos vertybės – tokios tradicinės vertybės, kaip tautiškumas, pilietiškumas, papročiai, šeima, ir vadinamosios europinės vertybės su kosmopolitizmu, homoseksualumu, vartotojiškumu.“ Pasak jo, ši priešprieša reikalinga siekiant žmogų lengviau kontroliuoti, nes jo nesaistys tradicijos ir pilietiškumas. „To reikia ir norint pataikauti milijardinei sekso industrijai“, – pabrėžė J.Panka.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius atsisakė pateikti savo nuomonę, ar reikėtų leisti eitynes Gedimino prospektu, sakydami, kad tai – Vilniaus valdžios kompetencija. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, priėmęs LGL vadovus, pareiškė, kad eitynės „Už lygybę“ svarbios ne tik dėl Lietuvos tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų. Šis renginys rodo visuomenės brandą. „Pasisakome už taikius susirinkimus ir galimybę visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų seksualinių pažiūrų, naudotis vienodomis teisėmis ir laisvai reikšti savo nuomonę“, – sakė L.Linkevičius.
