Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį įpareigojo Vilniaus valdžią peržiūrėti sprendimą, kuriuo seksualinių mažumų eitynėms buvo numatyta nuošaliau esanti sostinės gatvė.
Apeliacine instancija bylą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi organizatorių prašymą leisti žygiuoti Gedimino prospektu, nepagrįstai parinko kitą – Upės gatvę.
„Susirinkimų įstatymas nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės pačiai nurodyti kitą eitynių ar susirinkimo vietą, nesuderinus jos su susirinkimo organizatoriais", - rašoma teismo pranešime spaudai.
Žemesnės instancijos sprendimą palikęs galioti teismas nurodė, kad per derybas neradus bendro sprendimo, Vilniaus valdžia turėjo pateikti atsisakymą, kuris galėtų būti skundžiamas įstatymo numatyta tvarka.
Atsižvelgdama į tai, kad eitynes planuojama rengti jau po mėnesio – liepos 27 dieną – teisėjų kolegija nurodė, kad nauja derinimo procedūra turi būti užbaigta kuo greičiau.
Vilniaus valdžia nuošalesnės gatvės pasirinkimą motyvavo saugumo sumetimais. Tačiau eitynių organizatoriai teigia, kad jiems turėtų būti leidžiama žygiuoti Gedimino prospektu, kur dažnai vyksta kiti renginiai ir demonstracijos.
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonka po teismo sprendimo sakė, kad naujose derybose Vilniaus valdžia turi suvokti, jog Upės gatvė renginio organizatoriams netinka iš esmės, nes tai būtų „segregacinis maršrutas“.
„Jeigu įvyks taip, kad savivaldybė atsisakys derinti mūsų maršrutą, tai bus prilyginama eitynių uždraudimui. Atsisakymą suderinti mums tinkamą vietą mes traktuosime kaip eitynių uždraudimą. Bet tikiuosi, kad to neįvyks“, – BNS sakė V.Simonko.
Jo teigimu, eitynėse tikimasi sulaukti 800 dalyvių.
Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 metais. Tuomet prieš jas taip pat vyko teisminiai ginčai – tačiau ne dėl eitynių vietos, o apskritai leidimo jas rengti. Pačiose eitynėse tuomet dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantis protestuotojų.
