Iškilmingai minime 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos metines. Šiemet sukanka 216 metų, kai Lietuvos ir Lenkijos ketverių metų Seimas priėmė Valdymo įstatymą ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžadą. Ir nors tai nėra apvali data, tačiau šis minėjimas yra ypatingas.
Pirmiausia todėl, kad po daugelio metų šį įvykį vėl iškilmingai minime Lietuvoje. Pagaliau supratome, kad atėjo laikas atsigręžti į šio istorinio laikotarpio savo kultūros paveldą, kurio ilgai nenorėjome pastebėti dėl vienokios ar kitokios politinės konjunktūros.
Gegužės 3-ioji ir jos Konstitucija - tai ir mūsų istorija, lygiai taip pat kaip mūsų istorija yra ir Žalgirio mūšis ir Liublino Unija. Minint Gegužės 3-ios Konstituciją verta prisiminti, kad vienas iš pagrindinių jos rengėjų buvo Ignotas Potockas, Lietuvos didysis maršalka, “patriotų” partijos vienas iš steigėjų ir lyderių. Pabrėžiu – Lietuvos maršalka, o pirmą kartą Konstitucijos projektas Seimo nariams buvo perskaitytas Radvilų rūmuose Varšuvoje (pabrėžiu Radvilų Rūmuose) slaptame susirinkime, taip slepiantis nuo Rusijos pasiuntinio Varšuvoje Jakovo Bulgakovo planų skubiai sukviesti į Seimą ir Konstitucijos priešininkus. O į gegužės 3 d. Seimo posėdį keliomis dienomis pavėlavęs Ukmergės atstovas Koscialkovskis, perskaitęs Konstituciją pareiškė pasijutęs pirmosios Europos šalies piliečiu. Taigi Lietuvos atstovai paliko ryškų pėdsaką Gegužės 3-ios Konstitucijos kūrime, ir nesuprantu tų, kurie šio mūsų istorijos puslapio nenori minėti.
Reikšminga ir tai, kad šią datą, dėka E.Zingerio iniciatyvos, pirmą kartą minime kartu su broliais lenkais, su kuriais per ilgus istorijos šimtmečius ne visada buvome draugiški kaimynai. Tačiau šiandien esame patys artimiausi bičiuliai Europoje ir Šiaurės Atlanto sąjungoje ir tai simbolizuoja šis bendras Gegužės 3 d. Konstitucijos paveldo minėjimas.
Šis minėjimas taip pat yra gera proga pažymėti ir mūsų bendros narystės Europos Sąjungoje trečiąsias metines, nes Gegužės 3-ios Konstitucija buvo ne tik pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje, bet ir pirmoji multivalstybinė Konstitucija pasaulyje, nes vienu metu sprendė bent dviejų valstybių Sąjungos konstitucines problemas. Šiuo metu, kai Europos Sąjunga bando spręsti vienu konstituciniu dokumentu dvidešimt septynių valstybių sąjungos konstitucines problemas tikrai yra verta grįžti prie Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės patirties.
Todėl verta nagrinėti ne tik Gegužės 3–ios Konstitucijos tekstą, analizuojant kiek modernus jis buvo to meto Europoje, bet labai svarbu yra pamatyti ir tas istorines analogijas, tarp to kas Abiejų Tautų Respubliką paskatino tokią Konstituciją priimti ir kodėl vėliau Abiejų Tautų Respublika žlugo, ir to ką matome šių dienų Europos ir mūsų regiono istorijos vingiuose.
Kodėl Abiejų Tautų Respublikai reikėjo Konstitucijos ir ko iš to gali pasimokyti šiandieninė Europa?
Istorinės prielaidos kodėl reikėjo Gegužės 3-osios Konstitucijos yra gerai žinomos. Kaip rašo istorikai, po 1772 m. padalijimo iš kažkada buvusios didžiausios Europos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos, buvo likęs tik trečdalis. Žlugimo ženklais buvo nuolatinis Seimų išardymas naudojantis liberum veto, bajorų teisėtai kuriamos kovai su karaliumi skirtos konfederacijos, kai magnatams pasirodydavo, kad karalius pažeidžia jų teises ir laisves. Šaliai buvo reikalingos reformos, ypatingai dėl ūkio pažangos, augančių miestų, didėjančio pavojaus iš užsienio bei dėl kaimyninių valstybių intrigų nuolat destabilizuojamos vidaus padėties.
Taigi Liberum veto, savo galias saugantys galingieji ir vis didėjantis užsienio šalių, visų pirma Rusijos, kyšimasis paskatino Abiejų Tautų Respublikos apsišvietusį elitą suvokti, kad šalis darosi nevaldoma ir todėl reikia ieškoti skubių išeičių. Vienintele tinkama išeitimi ir tapo Gegužės 3-ios Konstitucija.
Jeigu pažvelgsime į šiandieninę Europą, pamatysime tą patį – labai daug galimybių atskiroms valstybėms naudotis liberum veto teise, stambiųjų valstybių noras išsaugoti savo privilegijas ir vis didesnė priklausomybė nuo Rusijos dujų. Tai visą Europos Sąjungą kartais daro panašią į XVIII a. pabaigos Abiejų Tautų Respubliką. Remiantis dviejų šimtų metų senumo analogija nesunku įsitikinti, kodėl šiandien Europos Sąjungai yra būtina konstitucinė sutartis.
Kodėl Konstitucijos idėja žlugo?
Abiejų Tautų Respublikos žlugimas po Gegužės 3-ios Konstitucijos priėmimo taip pat yra vertas dėmesio dėl kai kurių savo analogijų ir paralelių su šiais laikais.
Kaip žinia 1791-ųjų birželį, praėjus mėnesiui po Konstitucijos priėmimo, Rusijos imperatorė Jekaterina II pasiuntiniui Lenkijoje tam pačiam Bulgakovui nepatenkinta rašė, jog priimtas dokumentas paverčia Lenkiją iš „pasyvios laikysenos į aktyvią“ ir iš „anarchijos į veikimo būseną“. Taigi veikimo būsena Rusijai buvo nereikalinga
Nenuklysdamas į istorines detales apie garsiąją išdavikiškąją Targovicos Konfederaciją, kurią sudarė savo galių nenorintys prarasti magnatai, noriu priminti tik tą paprastą istorinį faktą, kad Konstitucijos gynimo kare 1792 metais Abiejų Tautų Respublika buvo išduota savo sąjungininko Prūsijos karaliaus Frederiko Williamo II, su kuriuo sutartį buvo sudaręs karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė buvo sutriuškinta Jekaterinos II kariuomenės. Po to sekė antras ir trečias Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.
Visos Gegužės 3-osios Konstitucijos istorijos moralė šiai dienai tokia: tie kas turi istoriškai paveldėję didelių galių visais laikais priešinosi ir priešinasi konstituciniam sistemos sutvarkymui. Taip buvo Abiejų Tautų Respublikoje, taip yra ir šiandieninėje Europos Sąjungoje.
Antra moralė yra tokia – ačiū Dievui, kad per šiuos du šimtus metų Europoje kai kas pasikeitė, ir visų pirma tai, kad vietoje Prūsijos turime šiandieninę Vokietiją.
Paskutinė moralė yra visai paprasta – Rusija kokia buvo, tokia ir liko. Bent jau savo geopolitinių pretenzijų šiame regione prasme.
Taigi istorija mus moko kai kurių paprastų dalykų, kuriuos verta visada prisiminti. Šiandien turime prisiminti tai, kad laikų nesutvarkius valstybių ar jų sąjungos konstitucinių reikalų, galima susidurti su labai liūdnomis pasekmėmis. Kaip prieš du šimtus metų, taip ir dabar pavojai tokiai valstybių sąjungai yra tie patys – galingieji viduje, kurie nenori permainų, ir galingieji išorėje, kurie nenori konkurentų. Efektyvi valstybių sąjunga galima tik su modernia ir efektyvia Konstitucija. Taip pat labai svarbu nepavėluoti ją priimant.
Konstitucijos vertė
Istoriografijoje dažnai nurodoma, kad Gegužės 3-os Konstitucija yra antroji pasaulyje po JAV ir pirmoji Europoje rašytinė konstitucija. Tačiau ne pirmenybė yra svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kad Konstitucija buvo pažangiausių to meto Europos idėjų rezultatas, įkūnytas pagrindiniame valstybės įstatyme.
Todėl Konstitucija yra ne tik Lietuvos ir Lenkijos istorijos paveldas. Tai yra paminklas pažangiausiai to meto Europos visuomenės minčiai, atvėrusiai kelią Europos konstitucinės teisės ir modernios politinės sistemos susiformavimui, pradėjusiai naują parlamentarizmo raidos etapą.
Šiandien, kai Europa ieško konstitucinių savo daugiavalstybinės sąjungos problemų sprendimo, Gegužės 3-ios Konstitucija yra gražus dviejų valstybių sąjungos Europai pateiktas pavyzdys.
Gal ir Abiejų Tautų Respublikos įpėdine sąrangos prasme galėtų tapti Dvidešimt septynių Tautų Respublika. Ką gali žinoti? Visko būna.
2007.05.02. Seimas, pasisakymas konferencijoje “Bendra praeitis, bendra ateitis: nuo pirmosios konstitucijos Europoje iki bendros ateities Europoje”.
Andrius Kubilius yra Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
