Pareigūnai grupuote, kuriai vadovavo Remigijus Laniauskas, pravarde Remyga arba Senis, ėmė domėtis nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio. Jie žinojo, kad Dainius Barzdaitis, pravarde Barzda, Londone surado ginklų pirkėjus, o Dainius Kocimas, pravarde Meistriukas, ginklus paslėpė automobilių akumuliatoriuose.
Nežinojo, ką veža
Nuvežti akumuliatorius į Londoną už pasiūlytą 1000 eurų sutiko Saulius Karpas, kurį konspiraciniais sumetimais gaujos nariai vadino Vairu.
S. Karpas teisme kaltu neprisipažino, tačiau neslėpė, kad dirbant vilkiko vairuotoju dažnai tekdavo vykti į Angliją ir kartais, žmonių prašymu, nuveždavo jų perduotus daiktus. Kai vienas draugo pažįstamas – o tai buvo Andrejus Epančikas (Alkoholikas arba Robertas) – kartą paprašė nuvežti į Angliją automobilio akumuliatorių ir pažadėjo už tai 1000 eurų atlygį, S. Karpas sutikęs tai padaryti, tik paklausęs, ar nieko draudžiamo neįdėta į vidų. Andrejus užtikrinęs, jog nieko nėra. Rugsėjo mėnesį A. Epančikas atvežė jam krovininio automobilio akumuliatorių, davė telefono numerį, kuriuo reikėjo paskambinti Londone. Rugsėjo 5-ąją jis nuvežė akumuliatorių į Londoną, paskambino nurodytu numeriu, ir atvažiavę nepažįstami žmonės akumuliatorių išsivežė.
Kai grįžo į Lietuvą, A. Epančikas jam sumokėjo tūkstantį eurų. Teisme S. Karpas tvirtino, apie jokius ginklus nieko nežinojęs ir teismas juo patikėjo, nes Vairas nebendravo su kitais grupuotės nariais, o tik vykdė A. Epančiko prašymus, kuris irgi tvirtino nežinojęs, kas yra akumuliatoriuse. Tačiau sutikit, kad vyrai tikrai turėjo įtarti, kad veža kažką neleistino, nes 1000 eurų tik už akumuliatoriaus nuvežimą į Londoną niekas nebūtų mokėjęs.
Sauliaus naudai gal kalba tik toks faktas, kad atvežus trečiąjį akumuliatorių, jam kilo įtarimai dėl mokamų didelių pinigų. Pasikalbėjęs su žmona jis nusprendė akumuliatoriaus į Angliją nevežti ir patarė Andrejui pasieškoti kito vežėjo. Išvažiuodamas į Angliją akumuliatorių paliko namuose ir pasakė žmonai, kad atiduotų jį A. Epančikui. Taip ir buvo – paliktą akumuliatorių Andrejus pasiėmė. Jis bandė ieškoti kito vežėjo, bet jo kalbinti vairuotojai nė vienas nesutiko rizikuoti.
Sulaikė Londone
Kad ginklai tą kartą sėkmingai pasiekė Londoną, operatyvininkai žinojo ir apie tai informavo kolegas užsienyje. Baudžiamojoje byloje rašoma, kad ginklus jis perdavė „asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir kuris su nenustatytais asmenimis iki 2007 metų spalio 5 dienos 2 valandos, neturėdami leidimo, ginklus laikė nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose Londone“.
Tą naktį, gavę informacijos iš lietuvių, Jungtinės Karalystės pareigūnai bute padarė kratą ir rado 5 perdirbtus pistoletus ir 9 šovinius. Kiti ginklai ir šoviniai buvo parduoti, kaip teisėsaugininkai sako, „nenustatytomis aplinkybėms“.
Taip Londone buvo areštuotas Mindaugas Baležentis. Prekiautojas ginklais teisme prisipažino pardavinėjęs perdirbtus rusų gamybos pistoletus „Baikal“. Už vieną tokį pistoletą jis gaudavo 2500 svarų (apie 11 000 litų). Taigi, perpardavinėtojo pelnas buvo didesnis nei gamintojų ir kotrabandininkų kartu sudėjus. Didžiojoje Britanijoje vykęs teismas M. Baležentį nuteisė 6 metų ir 8 mėnesių bausme.
Aplankė kalėjime
Panašiu būdu ginklai buvo gabenami ir kitais kartais. Štai tų pačių metų lapkričio 12-ąją į Londoną, taip pat paslėpti krovininio automobilio akumuliatoriuje, buvo nuvežta trylika perdirbtų dujinių pistoletų ir ne mažiau kaip 983 šoviniai.
Kadangi grupuotė buvo sekama, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai žinojo, kad R. Laniauskas, ko gero, vyks į Londoną tartis dėl prekybos. Tad, kai jis 2007-ųjų rugsėjį susiruošė į kelionę, jį stebėjo abiejų šalių pareigūnai. Tada ir buvo išsiaiškintas butas, kuriame vyko susitikimas ir kuriame vėliau per kratą ir buvo rasti ginklai. Tą kartą Remyga dar aplankė ir Londono Karališkajame Pentonvilio kalėjime laikomą tų metų rugsėjo 5-ąją Londone areštuotą D. Barzdaitį.
Vietoj ginklų – siųstuvas
Lapkričio mėnesį atliekant tyrimą buvo gauta duomenų apie naują šaunamųjų ginklų partiją, kurią buvo ketinama išgabenti į Jungtinę Karalystę.
Pareigūnai žinojo, kad vėl perkami ir perdirbami pistoletai, superkami šoviniai ir buvo nufilmavę, kad į garažą buvo atnešti koviniai ginklai. Turėdami teismo leidimą operatyvininkai 2008-ųjų vasario 12-osios naktį slapta pateko į garažą, apžiūrėjo paruoštą akumuliatoriaus korpusą, į kurio vidų buvo sudėti aštuoni šaunamieji ginklai, šeši duslintuvai ir 12 šovinių dėtuvių. Išardę jį, išėmė ginklus, duslintuvus, dėtuves ir jų pakuotes, o į akumuliatoriaus korpuso vidų įmontavę globalios paieškos sistemos modulį (GPS) su garso kanalu ir surinkę akumuliatoriaus korpusą, paliko jį garaže.
Ginklai buvo atiduoti ekspertams, kurie vėliau pateikė išvadas, kad iš akumuliatoriaus korpuso išimti ginklai yra šeši 9 mm kalibro pramoninės gamybos automatiniai pistoletai- kulkosvaidžiai; du trumpieji, pusiau automatiniai, graižtviniai šaunamieji ginklai, pagaminti savadarbiu būdu perdirbant 8 mm kalibro dujinius pistoletus „Baikal“ ir pritaikant juos šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Browning“ šoviniais; 6 duslintuvai, pagaminti pramoniniu būdu ir skirti naudoti kartu su pistoletais-kulkosvaidžiais; 12 šovinių dėtuvių, pagamintų pramoniniu būdu, ir skirtų naudoti kartu su tirtais pistoletais-kulkosvaidžiais. Visi šaunamieji ginklai, ekspertų nuomone, šaudymui tinkami.
Operacijos pabaiga
Nei Remyga, nei Barzda, nei kiti nė nenujautė, kad garaže esančiame akumuliatoriuje ginklų jau nebėra ir ruošėsi juos pervežti į Londoną, kur jų laukė perpardavinėtojai. Vyko derybos dėl pardavimo kainų, dėl pervežimo. Kovo 7-osios rytą operatyvininkai išgirdo kaip į garažą atvažiavęs K. Česynas pasakė D. Kocimui, kad reikės išardyti akumuliatorių ir jis pasiims „du didelius“. Karolis paprašė juos išimti ir padėti maišelyje prie durų. Pareigūnai suprato, kad Meistriukas, pradėjęs ardyti akumuliatorius, vietoj ginklų ras GPS siustuvą ir tuomet taip ilgai ir kruopščiai vykdyta operacija gali sužlugti. Kai tik tą pačią dieną, apie 12 valanadą D. Kocimas nulipo į garažo rūsį ardyti akumuliatoriaus, garažą užgriuvo kaukėti pareigūnai.
Taip prasidėjo areštai. Tą dieną antrankiai buvo uždėti ne tik jam, bet ir K. Česynui, ir R. Laniauskui, ir D. Barzdaičiui, ir A. Epančikui.
Stebint garažus buvo išsiaiškinta ir daugiau su grupuote bendravusių asmenų. Sekdami grupuotės narius operatyvininkai matė, kaip šie ginklus slepia Alytaus rajono Remeišiškio kaime. Čia miške į žemes buvo įkastas bidonas, kuriame buvo mažiausiai 6 perdirbti dujiniai pistoletai, kovinis „Makarov“ markės ginklas ir didelis kiekis šaudmenų. Vieta buvo kruopščiai užmaskuota po eglaite.
Narkotikų nepardavė
Matyt, pelnas už parduodamus ginklus buvo per mažas, tad vyrai dar nutarė pradėti ir narkotikų kontrabandą. Pareigūnai išsiaškino, kad K. Česynas juos perduoda M. Svidiukevičiui-Kardui, o pastarasis veža į Šalčininkus. Stebėdami kontrabandininkus operatyvininkai nustatė, kad R. Laniauskas kartu su K. Česynu įsigijo 939 gramus kanapių ir 492 gramus metamfetamino. Juos laikė paslėptus, kol surado pirkėjus.
Vasario 19-ąją Kardas su narkotikų kroviniu pasuko į Vilniaus autobusų stotį. Tačiau iki Šalčininkų nenuvažiavo. Operatyvininkai, sekę M. Svidiukevičių, nusprendė, kad pats laikas operaciją užbaigti ir vyrą sulaikė tiesiog autobuse. Sulaikytas M. Svidiukevičius teigė, kad jis nežinojo, jog veža narkotikus. Pasak jo, tą dieną pažįstamas, vardu Pavelas, perdavė du paketus polietileniniuose maišeliuose pasakęs, kad juose yra mobilieji telefonai ir paprašė nuvežti juos į Šalčininkus, nes pats, girdi, buvęs užimtas. Už paslaugą sumokėjęs 50 litų. Vilniuje su juo susitiko prie kazino, paėmė du paketus, dėl kurių buvo sulaikytas Vilniaus autobusų stotyje, autobuse.
Kitame numeryje:
Kontrabandininkų konspiracijos pamokos
Petras KURMELIS
