Subūrė gaują
Apie R. Laniausko nusikaltimus jau minėjome ankstesniame rašinyje. Su Alytaus Baubliais siejamas vyras pirmą kartą už grotų sėdo dar 1997-aisiais. Tą kartą 7 metų laisvės atėmimo bausme jis buvo nuteistas už turto prievartavimą, chuliganizmą, neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Iš Pravieniškių buvo išleistas, kaip pas mus įprasta, atlikęs tik dalį bausmės – 2001-aisiais.
Grįžęs į laisvę Remyga vėl sukosi tų pačių žmonių rate, tačiau antrą kartą už grotų buvo patupdytas tik beveik po 4 metų. 2005-ųjų pradžioje jis kartu su dabar jau mirusiu Karoliu Česynu 3 metams neteko laisvės už baltarusio apiplėšimą netoli Vilniaus. Šį kartą Remyga bausmę atliko Alytuje, tačiau ir vėl buvo išleistas gerokai anksčiau, paskyrus vienerių metų ir 10 mėnesių lygtinį laisvės atlikimą. 2006-aisiais vyras vėl turėjo reikalų su teisėsauga ir buvo nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už dokumentų suklastojimą.
Tuo metu R. Laniauskas jau užsiėmė gerokai rimtesniais nusikaltimais. Dabar jau ir teisme įrodyta, kad kaip tik tais metais Remyga kartu Karoliu Česynu ir Dainiumi Barzdaičiu, pravarde Barzda, organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kurio tikslas buvo, kaip rašoma kaltinamojoje išvadoje, „neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, turint tikslą jas platinti“.
Paprastai kalbant, vyrai subūrė gaują ginklų ir narkotikų gabenimui į Didžiąją Britaniją ir kitas šalis.
Dveji metai teisme
Gauja veikė dvejus metus. Prokurorų duomenimis, jos veikloje dalyvavo dar šeši bendrininkai, tačiau teismas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje nuteisė tik R. Laniauską, D. Barzdaitį ir M. Svidiukevičių. Pastarasis gaujoje turėjo Kardo pravardę.
Keletas vyrų buvo išteisinti, o Dainius Kocimas arba kaip jį gaujoje vadino bendražygiai – Meistriukas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendravo su prokurorais ir tyrėjais ir padėjo atskleisti gaujos vykdomus nusikaltimus.
„Per nusikalstamos veiklos laikotarpį kaltinamieji neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 36 savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais „IŽ-Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip 6 pramoninės gamybos automatiniais 9 mm kalibro pistoletais-kulkosvaidžiais ir dideliu kiekiu 9 mm kalibro šoviniais. Nustatyta, kad jie, turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo ir labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (beveik 3 kg)“, – taip buvo rašoma prokuratūros pranešime perduodant bylą Vilniaus apygardos teismui.
Teisme byla buvo nagrinėta ilgiau nei dvejus metus: perduota 2009-ųjų rugpjūtį, o nuosprendis paskelbtas 2012-ųjų sausį.
Ginklų tiekėjai
D. Britanijos kriminaliniame pasaulyje lietuviai yra pagarsėję, kaip moterų tiekėjai viešnamiams ir narkotikų vežėjai. Tačiau tie, kam Londone reikalingi ginklai, žino dar ir tai, kad iš lietuvių galima nusipirkti ir ginklų. Kai Remyga jais susidomėjo, ne vienas lietuvaitis už tokius šaudančius „daikčiukus“ jau buvo užsidirbęs tūkstančius, tačiau ne vienas buvo išbandęs ir kalėjimo gultų kietumą Anglijoje. Štai Londono Sautverko kriminalinis teismas Dariui Stankūnui už šaunamųjų ginklų įvežimą į šalį skyrė 10 metų, o Orestui Bubliauskui ir Andriui Gurskui – po 11 metų laisvės atėmimo. Skirdamas bausmes, teisėjas apgailestavo, jog už prekybą tokiais ginklais jo šalyje taikomos bausmės yra mažesnės negu už prekybą narkotikais. Trys lietuviai buvo sulaikyti per teisėsaugininkų operaciją, kai A. Gurskas įvežė į D. Britaniją didelę partiją iš dujinių į kovinius perdarytų revolverių.
Evaldas Čingas britams pardavė 18 pistoletų ir buvo nuteistas 7 metams nelaisvės. Kai vyko teismas, britų spauda priminė dar anksčiau svarstytą bylą, kurioje lietuviams ir dviems britams už 30 pistoletų pardavimą buvo skirta po 18 metų kalėjimo.
Ne kartą britų spaudoje minėtas, galima sakyti, vienas garsiausių ginklų kontarbandininkų – Andrius Rauba. Reportažą apie jo veiklą buvo paruošusi net BBC televizija. Britų žurnalistai lankėsi Kėdainiuose, filmavo A. Raubos namus, teigdami, kad iš čia į Angliją atvežami ginklai, kuriais nušautas ne vienas žmogus.
Buvęs veterinarijos gydytojas A. Rauba už ginklų kontrabandą Panevėžio apygardos teismo buvo nuteistas du kartus. A. Raubos veiklą tyręs detektyvas inspektorius Robertas Kaulandas pasakojo, kaip buvo sulaikyti ginklų prekeiviai: „Nuvykome turimu adresu, o ten išėjo vyras su kuprine. Ji atrodė gana pilna. Mes jį pasekėme. Kuprinėje jis turėjo 6 ginklus. Name policija rado automobilį, kurio benzino bake buvo padarytas slaptas skyrius. Jame buvo rasti dar 6 ginklai ir narkotikų. Po savaitės, per kitą operaciją, buvo aptikta dar 18 „Baikalų“.
Per bendras operacijas su muitinės pareigūnais D. Britanijoje buvo suimti 6 įtariamieji. Pats A. Rauba buvo areštuotas Lietuvoje. Jau tada detektyvas R. Kaulandas dėl to apgailestavo: „Požiūris į ginklus Lietuvoje yra laisvesnis ir A. Rauba už savo veiklą gaus lengvesnę bausmę“.
Perdirbami Alytuje
Dujiniai „Baikalai“ gaminami Rusijoje, Iževske įsikūrusioje gamykloje. Ten net prie jos vartų šių dujinių pistoletų galima nusipirkti už maždaug 250 litų. Tokiais dujiniais pistoletais iki 2007-ųjų metų prekiavo ir Lietuvoje esančios ginklų parduotuvės. Buvo ne vienas auksiarankis, kuris šį ginklą lengvai perdarydavo į kovinį ir Didžiojoje Britanijoje toks pistoletas kainuodavo jau iki 5000, jei skaičiuotume litais. Tie, kurie juos perpardavinėdavo Jungtynės Karalystės juodojoje rinkoje, uždirbdavo dar tiek pat.
Į Londoną buvo vežami ir rimtesni ginklai nei perdirbti dujiniai pistoletai. Britų organizuotų gaujų nariai mielai pirkdavo pistoletus-kulkosvaidžiaus „Agram“. Šie ginklai į Lietuvą buvo įvežti iš Kroatijos. Yra duomenų, kad „Agram‘ais“ alytiškiai buvo apginklavę ir Tulpinius.
Kroatijoje šie ginklai vadinami „naujosiomis mergelėmis“. „Agramą“ lengva paslėpti po drabužiais, nes jo ilgis tik 33 centimetrai, o svoris – vos pustrečio kilogramo. Buvo manoma, jog „Agram‘as“ yra JAV specialiųjų tarnybų smogikų ginklas. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog šį devinto kalibro pistoletą-kulkosvaidį sukonstravo kroatų inžinierius Ivanas Vugrekas iš Zagrebo. Pilietinio karo buvusioje Jugoslavijoje metu „Agram‘us“ su duslintuvais naudojo kroatų žvalgybinės-diversinės grupės. Pasibaigus karui, automatus imta štampuoti pogrindyje, juolab, kad tai pigiai padaroma prekė.
Spaudoje buvo rašyta, kad R. Laniausko grupuotė irgi turėjo tokių automatų, tačiau byloje užfiksuota, kad vyrai bandė parduoti pistoletus-kulkosvaidžius „Luger“.
Slėpė akumuliatoriuose
Pareigūnai grupuote, kuriai vadovavo R. Laniauskas, ėmė domėtis nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio. Kaip tik tuomet Remyga po 4 mėnesių nelaisvės išėjo iš Alytaus griežtojo režimo kolonijos. Savais kanalais jis susitarė su ginklų pirkliais Londone, kad šie nupirks atvežtus į Didžiąją Britaniją perdirbtus pistoletus „IŽ-Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip po 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (tuo metu – 4250 litų) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingą (tuomet – 5 litus) už vienetą. Su Londone gyvenančiais lietuviais dėl ginklų prekybos dažniausiai tardavosi Dainius Barzdaitis, apie tuos susitarimus žinojo ir Karolis Česynas.
Andrejui Epančikui, kurį tarpusavyje jie vadino Alkoholiku (jis taip pat turėjo ir Roberto pravardę), buvo duota užduotis surasti vairuotoją, kuris ginklus ir šaudmenis nugabentų į Jungtinę Karalystę. Už tai buvo pažadėtas 3450 litų užmokestis. Ginklai buvo slepiami automobilio akumuliatoriuje. Tai darydavo Dainius Kocimas, pravarde Meistriukas. Meistriukas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme papasakojo, kad Barzda, kurio sesuo buvo Dainiaus žmona, paprašė jo, kad jis padarytų automobilio akumuliatoriuje slėptuvę. Nuvažiavę į parduotuvę, jie apžiūrėjo akumuliatorius, išrinko vieną su rankenomis. D. Barzdaitis nuo svainio neslėpė, kad akumuliatorius reikalingas kaip dėžė pistoletams sudėti. Po kurio laiko jis ginklus ir atvežė į D. Kocimo garažą. Abu vyrai įvyniojo juos į plėvelę ir sudėjo į perdirbtą akumuliatorių. Kad ginklai nejudėtų, supakuotus suklijuodavo statybose naudojamu akrilu.
Akumuliatoriai buvo laikomi garažo rūsyje. Už pirmą kartą Meistriukui buvo sumokėti 300 litų ir paliepta nupirkti dar vieną akumuliatorių. Kitą dieną D. Kocimas nupirko antrą akumuliatorių, išardė ir paliko stovėti garaže.
Per keletą kartų į Meistriuko garažus, kurių jis turėjo ne vieną, nes remontuodavo automobilius, vyrai atvežė 12 perdirbtų dujinių pistoletų, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais ir ne mažiau kaip 100 tokių šovinių.
Kitame numeryje:
Vietoj ginklų – radijo siųstuvas
Petras Kurmelis
