Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad tokia varnėnų perėjimo tendencija Lietuvoje nėra dažnai pastebima, tačiau panašių atvejų praktikoje yra nutikę ne vienas. Pašnekovas priduria, kad taip galėjo įvykti dėl daugybės priežasčių, viena jų – suaugusių paukščių neapdairumas.
„Tokie pavieniai atvejai nutinka – jie nėra tokie reti, bet nėra ir dažni. Galėjo būti taip, kad gentainiai kovojo dėl inkilo, todėl atsitiktinai išmetė savo jauniklius“, – pastebi pašnekovas.
Pasiteiravus G. Petkaus, ar taip galėjo nutikti dėl klimato pokyčių, šis teigė nemanantis, jog tai galėjo pakenkti varnėnų perėjimo terminui.
„Nemanau, kad tai įvyko dėl klimato kaitos ar kitų veiksnių, pavyzdžiui, maisto išteklių trūkumo – sliekų ir lervų pievose varnėnai randa pakankamai. Jeigu tokie reiškiniai vyktų masiškai, tada būtų visai kas kita“, – teigia ornitologas.
Dzūkijoje tokių reiškinių nepastebėta
Žuvinto biosferos ekologas Regimantas Vabuolas sako, kad Dzūkijoje tokių pasikartojančių veiksnių matyti neteko, jis taip pat abejoja, kad tai galėjo lemti sausra bei maisto stygius.
„Sunku nusakyti tikslias priežastis. Gandrai paprastai išmeta jauniklius iš savo lizdų, kuomet pastebi, kad jų nesugebės išmaitinti, tačiau varnėnai maisto turėtų rasti pakankamai. <...> Galbūt tai galėjo nutikti dėl sausros, bet labai dėl to abejoju“, – mano ekologas.
