gediminas petkus

Klaipėdos rajone, nuosavame name gyvenanti Raminta grįžusi po keleto dienų išvykos savo kieme rado neįtikėtiną dalyką – vazone įsitaisiusią perinčią antį. Raminta buvo keletą dienų išvykusi iš namų ir grįžusi pastebėjo, kad terasoje yra išrautos jos svogūninės gėlės ir pilna žemių ant terasos grindų. Priėjus arčiau ji pamatė perinčią antytę. Tuomet su vyru nusprendė, jog reikia patikrinti, ar yra kiaušinių – galbūt dar yra galimybė neleisti jai čia perėti.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos, kuriose buvo užfiksuoti gandrai. Lietuvos gyventojai pradėjo džiaugtis šiuo vienu pirmųjų pavasario ženklu, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus atskleidė kitą versiją, kodėl šiuo metu galime pamatyti gandrų. Vasario 26 dieną, kelyje Klaipėda – Utena, Donatas Arlauskas užfiksavo lizde stovintį gandrą.

Trečiadienis – gandrų išlydėtuvių diena, tad paskutiniai sparnuočiai atsisveikina su Lietuva ir kelia sparnus į šiltuosius kraštus. Ornitologai sako, kad didesnė dalis jų mūsų šalį paliko jau maždaug prieš savaitę, mat šiltos oro masės buvo itin tinkamos ilgam skrydžiui. Kai kurie tautiečiai neslepia – daugiau negu pusmečiui atsisveikinti su baltasparniais – liūdna. Mat kai kuriems gandrai nuo pavasario buvo tapę tikrais šeimos nariais.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė gąsdinantys vaizdai – Vilniaus rajone esančiame Dūkštos kaime pastebėti ant žemės gulintys ir iš kiaušinio lukšto neišsiritę varnėniukai. Ar toks reiškinys galėjo įvykti dėl klimato pokyčių, paaiškina Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Gediminas Petkus ir Žuvinto biosferos rezervato ekologas Regimantas Vabuolas.

Jeigu tiksliau, vienas gandras. Būtent tokiu linksmu pastebėtu vaizdeliu su naujienų portalu tv3.lt pasidalino skaitytoja Kristina V. Moteris itin drąsų gandrą ne tik nufotografavo, bet ir nufilmavo. Prie ligoninės pamatytas gandras, skaitytojai priminė ir seną prietarą, kad gandrai vaikus atneša. Visgi, į šią ligoninę jis negalėtų atnešti mažylių.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei, atėjus ypač šaltiems orams, pradedate maitinti paukščius, turite tai daryti kasdien ir parinkti tinkamą lesalą, sako Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus. „Paprasčiausias lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai, pvz.

Miglė Gaižiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės gyventojai Neryje pastebėjo neįprastus paukščius. Geltonomis antimis žmonių vadinami sparnuočiai įrašyti į Raudonąją knygą. Netoli Šilo tilto per Nerį mėgstantys pasivaikščioti gyventojai nustebo, vandenyje pamatę neįprastas geltonas antis, tačiau sakė, kad tokių sparnuočių čia matantys nebe pirmą kartą. „Pernai čia vis plaukė dvi ar trys antys, o daugiau nesimato – gal nuskrido kur“, – pasakojo viena praeivė.