Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio, laiku nesuteiktos paslaugos, pavyzdžiui, neatlikti planiniai vainikinių arterijų plėtimai ir stentavimai labai greitai gali sukelti miokardo infarktų bangą šalyje.
Gresia rimtesnės komplikacijos
„Nors tikrąją statistiką, be abejo, turėtų įvertinti epidemiologai, analizuojantys statistiką, bet akivaizdu, ši situacija neišvengiamai atsilieps pacientų gerovei. Nors pusantro mėnesio gyvename vien su Covid-19, bet kitos ligos neišnyksta – insultai, infarktai niekur dabar nedingo, žmonės sukandę dantis laukia, delsia.
Ypač pavasarį, kai keičiasi orai, įprastai matome, kad tų būklių padaugėja. Aišku, mes atliekame nuotolines konsultacijas, bet jos negali pakeisti tikro apžiūrėjimo ir bendravimo su pacientu“, – kalbėjo jis.
P. Šerpyčio teigimu, jei neveiksime dabar, vėliau gali tekti spręsti skaudžias pasekmes.
„Taip, ir dabar skubi pagalba teikiama, bet, įsivaizduokite, žmogaus yra susiaurintos kraujagyslės ir buvo numatytas plėtimas. Jei jis nebus padarytas, bet kokia stresinė situacija gali baigtis infarktu ir tada jau gydysime daug rimtesnes komplikacijas“, – akcentavo kardiologas.
Jis priminė ir planinių konsultacijų būtinybę: „Jos reikalingos daugeliui – sergantiems išemine širdies liga, turintiems ritmo, laidumo sutrikimų pacientams. Juk jei stimuliatoriaus neįdėsi, pacientas numirs. Ir dabar ši pagalba teikiama, bet pamažu tas apimtis reikėtų padidinti.“
Kasdien – po 60 mirčių
Jam antrino ir Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. dr. Raimondas Kubilius primindamas, kad šis karantino laikotarpis neabejotinai bene labiausiai palietė į COVID-19 rizikos grupę patenkančius vyresnius pacientus, sergančius ne tik širdies ir kraujagyslių (ŠKL), bet ir kitomis lėtinėmis, pvz., cukriniu diabetu, plaučių ligomis.
„Sergamumas šiomis ligomis, simptomų paūmėjimas niekur nedingo, o iki šiol buvusi negailestinga statistika taip pat staiga nepakito. 2018 metais Lietuvoje kasdien mirdavo 91 žmogus, iš kurių dėl širdies ir kraujagyslių ligų – net 60!“ – statistinius duomenis priminė gydytojas.
Jo teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitose pandemijos paliestose šalyse, stebima paradoksali situacija, kuomet reikšmingai ligoninėse sumažėjo pacientų, patyrusių miokardo infarktą, arba su šiomis ligomis jie kreipiasi pavėluotai, kai medikų pagalba pacientui nebėra tokia efektyvi.
„Neatmestina, kad kai po kurio laiko analizuosime mirčių priežastis šiuo karantino laikotarpiu, susidursime su išaugusiu staigių mirčių, komplikuotų miokardo atvejų skaičiais ir kt.
Kita vertus, galime suprasti ir pacientus, kurie šiandien ligonines laiko nesaugiomis, neretai varžosi skambinti ir greitajai medicinos pagalbai, galvodami, kad daugiau pagalbos reikia sergantiesiems virusine infekcija“, – kalbėjo jis.
„Varžtus atleis“ pamažu
P. Šerpytis pabrėžė, kad vertinant epidemiologinę situaciją ministerija neišvengiamai turės labiau atlaisvinti pacientams būtinų paslaugų teikimą, tačiau tai viskas turės vykti palaipsniui.
„Viską reikės pradėti nuo 25 proc., paskui – 50 proc. Kardiologų draugijos pateiks informaciją ministerijai ir galbūt po dviejų savaičių dalį planinės pagalbos bus galima teikti.
Tačiau reikia suvokti, kad greičiausiai negalėsime teikti pagalbos tokia apimtimi, kokia tą darėme 2019 m. ar šių metų pradžioje. Reikės ilgo laiko, kol vėl nusistovės gyvenimas. Aišku, taip yra ne tik pas mus, o visame pasaulyje“, – pastebėjo pašnekovas.
Kartu jis akcentavo, kad bus būtina ir nuolatinė epidemiologų kontrolė, pacientų atranka, tikrinimas prieš patenkant pas gydytoją.
„Realybė tokia, kad į kiekvieną ligonį turime žiūrėti kaip į galimą užkrato šaltinį. Įsivaizduokite, jei pradėsime teikti planinę pagalbą ir pasirodys, kad pacientas serga COVID-19 infekcija? Taip gali „iškristi“ aukšto lygio specialistai, visa komanda. Taigi turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kaip elgtis su planiniais ligoniais“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Jo teigimu, reikėtų atlaisvinti ir privačių įstaigų, kurios teikia kardiologines paslaugas, veiklą.
„Čia žmogui gal būtų padarytas ir Covid-19 testas, jei jis neigiamas, toliau gauti pagalbą“, – svarstė profesorius.
Kada kreiptis nedelsiannt
R. Kubiliaus pastebėjimu, tikėtina, kad pradėjus teikti planines medicinos paslaugas bus sulaukta išaugusių pacientų srautų, su pablogėjusia ligos eiga, užleistais atvejais, išreikštais simptomais ir kt.
„Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad jeigu šiuo karantino laikotarpiu žmogui atsiranda iki tol nebuvę širdiniai simptomai – stiprus skausmas širdies plote, ryškėjantis dusulys, dažna neritmiška širdies veikla ir kt. – būtina skambinti greitajai medicinos pagalbai. Delsti negalima. Atsiradę nauji, blogai toleruojami simptomai gali būti pavojingi gyvybei“, – įspėjo gydytojas.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra triskart didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis: kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta net 22 tūkstančiai žmonių.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės. Net 55,4 procento iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos.
