„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, vienas Kauno mafijos kūrėjų Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė, jau 14 metų tūnantis šešėlyje, sėkmingai tęsia nelegalią veiklą.
Vienu Kauno mafijos banginių vadinamas 61 metų A. Jankevičius įtrauktas į ieškomiausių šalyje asmenų sąrašą.
Kriminalinės policijos biuro Paieškos skyriaus pareigūnų sudarytame ieškomiausių žmonių dešimtuke pirmas įrašytas jau kelerius metus besislapstantis Romas Zamolskis, antras − Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu vadinamas Henrikas Daktaras. Beveik penkioliktus metus pogrindyje tūnantis ir jaunajai kartai mažai pažįstamas senosios mafijos architektas Pšidzė yra tapęs ir legendų šaltiniu.
Tarp apgautųjų − ir Henytė
Lenkas Pšidzė augo su senosios kartos Kauno Vilijampolės banditais. Kadaise jis bendravo net su H. Daktaro, pravarde Henytė, tėvu. Šis apsukrus kaunietis garsėjo kaip plataus mąstymo asmenybė ir darė didelę įtaką daugeliui tarpusavyje kariaujančių gaujų narių.
1991 metais, Kauno mafijos klestėjimo laikotarpiu, A. Jankevičius įkūrė firmą „Grand Queen“ ir oficialiai užsiėmė statybomis, bet daugiausia pajamų gaudavo iš pogrindinio verslo. Vien iš jo kadaise Pšidzė uždirbo apie milijoną JAV dolerių.
Buvę operatyvininkai pasakojo, kad tuo metu A. Jankevičiaus įtakos zona buvo Žaliakalnis ir Vilijampolė, bet iš sukauptų duomenų matyti, kad jo veikla apėmė gerokai platesnę sferą. Užfiksuoti jo ryšiai su aukštais Lietuvos politikos bei kariuomenės veikėjais.
Iš teisėsaugininkų sukauptos operatyvinės medžiagos matyti, kad privatizavimo karštinės metu kriminalinių grupuočių lyderiai save laikė tikraisiais miesto šeimininkais ir su niekuo nesiskaitė. Dėl Pšidzės grupuotės reketo į teisėsaugą išdrįso kreiptis vienintelės Kauno bendrovės „Agnitas“ steigėjai. Kitų įmonių vadovai, bijodami keršto, tyliai mokėjo pinigus banditams. Šiandien galima tik numanyti, kiek įmonių Kaune buvo privatizuota palaiminus mafijai.
Šiuo metu nuo teisėsaugos besislapstantys Pšidzė ir Henytė buvo laikomi didžiausiomis mafijos figūromis Kaune. Kalbama, kad kartais Pšidzė apgaudavo ir H. Daktarą, bet kruvino santykių aiškinimosi išvengta.
Keistas nutikimas oro uoste
Pšidzės sąsajas su garsiais veikėjais rodo iškalbingas faktas. 1993-iųjų gruodį Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas A. Jankevičius ir Lietuvos vizos neturinti Rusijos pilietė V. Golovinova.
Pasirodo, ji neseniai buvo lankiusis Kaliningrade su tuometinio Rusijos vicepremjero delegacija, kuri turėjo priimti prieštaringai vertinamos Kauno veikėjo Vlado Laurinavičiaus, pavarde Laurytės, vadovaujamos bendrovės „Selma“ statomus namus rusų kariškiams.
Abu jie sulaikyti iškart, kai iš oro uosto salės specialia mašina buvo nuvežti tiesiai prie lėktuvo, išskrendančio į Maskvą. Su jais tuomet buvo sulaikytas ir tuometinis „Geležinio vilko“ brigados kapitonas Antanas Sirtautas. Pastarasis iškart patarė kreiptis į brigados vadą − dabar į šalies prezidento kėdę nusitaikiusį Česlovą Jezerską.
Sulaikymo operacijai vadovavę policijos pareigūnai, pabūgę galimo susidūrimo su „Geležinio vilko“ kariūnais, iškvietė „Aro“ vyrus, kurie apsupo visą oro uostą.
Vėliau paaiškėjo, kad A. Jankevičių ir V. Golovinovą privežti tiesiai prie lėktuvo, apeinant muitinės ir pasienio kontrolės postus, leido Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės posto kontrolierius, paprašytas vieno aukšto kariškio, atvykusio tarnybiniu Č. Jezersko automobiliu.
Mįslinga mirtis
Iškart po sulaikymo Pšidzė, palikęs pasą, neaiškiomis aplinkybėmis pabėgo. Po kiek laiko, tarpininkaujant vienam Vidaus reikalų ministerijos vadovų, kuriam tuo metu Pšidzės bendrovės darbuotojai statė namą, A. Jankevičiaus pasas buvo sugrąžintas.
Sulaikytoji dvi aukštąsias mokyklas baigusi V. Golovinova policijos pareigūnams savo pasiaiškinime rašė, kad buvo pažadėjusi įsidarbinti „Selmos“ firmoje, todėl buvo pakviesta į iškilmes Kaliningrade, kur ši įmonė pridavė kariškiams pastatytus namus.
Rusė teigė, kad atvyko susipažinti su įmonės atstovais ir padėti rengiant iškilmes.
Kaliningrado oro uoste ją, atvykusią su tuometinio Rusijos vicepremjero delegacija, pasitiko pats V. Laurinavičius.
Moteris aiškino, jog tris dienas gyveno vieno admirolo užmiesčio viloje. Kartu gyveno dvi žavios palydovės iš Kauno − Ilona ir Eglė. Paskui ją „Selmos“ vadovai pakvietė važiuoti į Kauną. Pasieniečiai tikrino dokumentus, bet praleido. Iš Kauno ji išvyko automobiliu, kuriame važiavo A. Jankevičius ir dar vienas asmuo.
Apklausta V. Golovinova buvo įsodinta į traukinį ir išsiųsta iš šalies. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, netoli Kenos ji buvo išlaipinta. Po kelių dienų rastas jos kūnas perpjauta gerkle.
Žvilgsniai krypsta į sūnų
Neseniai buvo gauta žinių, kad ilgus metus ieškomas A. Jankevičius slapstosi užsienyje ir ryšius su artimaisiais palaiko laiškais, internetu bei kitomis ryšio priemonės. Manoma, kad šiuo metu jis slapstosi gimtojoje Lenkijoje.
Kalbama, kad Pšidzė per patikimus „paštininkus“ ne tik užsako savo mėgstamų skanėstų iš Lietuvos, bet ir atlieka sudėtingą neužbaigtų darbų koordinavimo planą. Jis aptaria jau ne vienus metus pasakišką pelną duodančio šešėlinio verslo strategiją, analizuoja finansinius reikalus. Kartais duoda ir įsakymų dėl turtingų Kauno verslininkų reketo.
Buvęs Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ teigė su kolegomis užfiksavęs, kad prieš keletą metų Pšidzė neretai būdavo pastebimas prie Savanorių prospekto 70-ojo namo bendraujantis su sūnumi 33 metų Edmundu Jankevičiumi.
Pastarasis prieš dvejus metus pateko į policijos akiratį, kai buvo sulaikytas moderniai įrengtame pogrindiniame kanapių šiltnamyje Prienų rajono Bačkininkų kaime esančio namo rūsyje. Per kriminalistų ir „Aro“ kovotojų bendrą operaciją buvo aptikti net trys maišai parduoti paruoštų kvaišalų − marihuanos.
Kaune kalbama, kad Pšidzė su sūnumi nesislapstydami nuo pašalinių akių subtilius reikalus aptarinėjo netoli namų esančiose kavinėse bei Laisvės alėjos lošimų salonuose.
Mafijos buveinė
Minėtus teisėsaugininkų teiginius patvirtina prieš kelerius metus Pšidzės dvare pastebėti neaiškūs naujų šeimininkų judėjimai ir staiga įsisiūbavusi rekonstrukcija. Namas, kuriame gyveno A. Jankevičius, ilgą laiką po jo dingimo 1995-ųjų pabaigoje stovėjo tarsi vaiduoklis. Atrodė, kad jame niekas negyvena.
Oficialiai šis gražioje vietoje esantis namas gangsteriui niekada nepriklausė. Sklypą su 1934 metais pastatytu statiniu kadaise įsigijo dvi jaunos šeimos. Namą joms dovanojo prieš tai buvę šeimininkai. Manoma, kad tikrieji savininkai, už kurių galėjo stovėti Pšidzė, iš tiesų gyveno Telšiuose ir Mažeikiuose.
Visas Kaunas kalbėjo apie prabanga išsiskiriantį Pšidzės namą Žaliakalnyje, kitoje kadaise klestėjusio legendinio miesto restorano „Žalias kalnas“ (dabar šioje vietoje veikia vienas prekybos centrų) pusėje. Šioje viloje buvo įrengti 8 kambariai, kurių bendras plotas per 500 kvadratinių metrų, du baseinai, trys vonios kambariai, penki tualetai, pirtys, didžiulis holas bei aktų salė. Čia, kaip spėjama, vykdavo mafijos gaujų viršūnių pasitarimai.
Paslaptingai dingus Pšidzei, namas daugelį metų buvo tuščias. Kartkartėmis prie jo privažiuodavo mašinos su Alytuje išduotais valstybiniais registracijos numeriais.
TIK FAKTAI
Fiktyvioje Pšidzės įmonėje „Grand Queen“ kadaise dirbo ir tuomet su Žaliakalnio nusikalstama grupuote sietas Artūras Juškevičius, pravarde Juškė.
Pšidzė buvo įsteigęs „Nemo“ banką. Prasidėjus nesutarimams, „Nemo“ akcijos buvo parduotos, o bankas skandalingai bankrutavo.
Dar gerokai prieš priimant Prevencinio sulaikymo įstatymą A. Jankevičius viename gangsterių susirinkime pasiūlė surinkti 100 tūkst. JAV dolerių – neva šie pinigai būsią reikalingi tiems, kurie gali sutrukdyti įvesti minėtą įstatymą. Nors pasiūlymas buvo nušvilptas, tačiau vėliau banditai suprato padarę nedovanotiną klaidą.
