Žiemą, ypač esant storesnei sniego dangai, pasunkėja laukinių gyvūnų gyvenimas, jiems sunkiau susirasti maisto. Dabar Lietuvoje sniegas dengia žemę nuo 7 iki 30 cm sluoksniu. Pastaruoju metu gamtosaugininkų dažnai klausiama, ar tokiomis sąlygomis laukinei faunai negresia baltasis badas.
Kiekviena žiema, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, yra pavojinga silpniems, ligotiems žvėrims ir paukščiams, vėlai gimusiems jaunikliams, bet jeigu sveiki gyvūnai gali pasiekti maistą, jeigu sniego danga netrukdo jiems keliauti, padėtis nekelia nerimo. Šiuo metu žvėrys dar patys apsirūpina maistu, taip pat juos maitina medžiotojai. Svarbiausia kuo mažiau gyvūnus trikdyti, kad jie galėtų likti tuose pačiuose guoliuose. Norintieji padėti žvėrims turėtų žinoti, kad šie nemėgsta kultūrinių pievų šieno, nes jis grubus, be lapų, ir duoti tik jiems tinkantį pašarą.
Kol kas, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, svarbu globoti smulkiąją fauną, ypač kurapkas, žiemojančius vandens paukščius. Jiems lesalo visada trūksta. Po kiekvienos giliasniegės žiemos kurapkų populiacija labai sumažėja, prireikia net kelių metų jai atsikurti. To galima išvengti dabar šiuos paukščius aktyviai globojant, maitinant, saugant. Kurapkoms, kurios jau pasitraukė prie sodybų, gyvenviečių ar kelių, būtina išsaugoti atviros žemės plotus, statyti eglišakių slėptuves, kad jos galėtų apsisaugoti nuo plėšrūnų. Šiuos paukščius reikia nuolat lesinti grūdų atliekomis. Kaune gamtininkų ir geros valios žmonių iniciatyva neseniai buvo išgelbėta daug sušalusių gulbių, ančių. Tačiau likusius žiemoti sparnuočius būtina maitinti ir dabar, nes jie yra nusilpę.
Gamtosaugininkai prašo, kad žmonės, radę sužeistų, nusilpusių, ligotų paukščių ar žvėrių, kuo skubiau apie juos praneštų miškininkams, veterinarijos ar saugomų teritorijų specialistams, vietos medžiotojams arba skambintų Gyvūnų globėjų asociacijai.
