Šiandien bus skelbiama dar vieno teismo nutartis dėl ketinamo plėsti „Kempingo slėnyje” detaliojo plano. Savo eilės laukia ir Užutrakyje ketinami statyti golfo laukai bei Karališkųjų laukų, dalijamų sklypais, detalusis planas.
„Jeigu būtų realizuoti šie projektai, reikėtų naikinti pačią instituciją – Trakų istorinį nacionalinį parką. Tai, ką užsimojo daryti savivaldybė, naikina parko vertes. Įžvelgiu ir tokią užmačią naikinti parko instituciją”, – Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą komentavo Trakų istorinio nacionalinio parko paminklosaugininkė Birutė Lisauskaitė.
Savivaldybė turėjo teisę sprendimą apskųsti, tačiau to nepadarė. Baimintasi, kad gali pritrūkti stiprių ir svarių skundo motyvų.
Teismo priimta nutartis – dar vienas argumentas Trakų rajono savivaldybės administracijai, kad Trakų plėtrą stabdo TINP. Grėsminga priešprieša tarp šių dviejų institucijų dar gilėja.
Parengti dvylikos salų detalųjį planą rajono taryba nusprendė praėjusių metų gegužės 26 d., nors tam kategoriškai prieštaravo parko direkcija. Tačiau tarybos nariai parko direkcijos nuomonės nepaisė, tokį sprendimą vieningai palaimino, motyvuodami ekologinio turizmo infrastruktūros plėtra. Buvo nuspręsta „rengti Plytnyčios, Bažnytėlės, Karvinės, Raudinės, Pirtsalio, Vidurių I, Vidurių II, Vidurių III, Valkos, Deimantinės, Bevardės, Žvyrių salų Galvės ežere Trakų mieste, detalųjį planą, numatant žemės sklypų ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, trumpalaikio poilsio objektų statybos bei įrengimo reglamentų nustatymą”.
Tokie ketinimai išvedė iš kantrybės paveldo saugotojus. Praėjusių metų pabaigoje TINP kreipėsi į teismą.
Teismo sprendimas neleisti projektuoti naujos Galvės ežero salų ateities nemaloniai nustebino Trakų rajono savivaldybės vyriausiąją architektę Audronę Kapočienę.
„Nemanau, kad savivaldybė viršijo savo galias, pažeidė įstatymus. Buvo gauti visi reikiami institucijų leidimai, kad detalusis planavimas vyktų. Mes nesame lyg nukritę iš dangaus. Juolab turime analogiško, jau įgyvendinto projekto, patirtį. Prieš trejus metus pagal žinomos architektės Giedrės Filipavičienės projektą buvo sutvarkyta Karvinės sala prie Trakų pilies. Iškirsti menkaverčiai krūmai, įrengtas apšvietimas, nutiestas pėsčiųjų takas. Dar anksčiau, prieš 7 metus, yra parengtas tilto, jungiančio Karvinės ir Bažnytėlės salas, projektas. Galima sakyti, tai istorinė rekonstrukcija, tik šis projektas nėra įgyvendintas”, – savo argumentus dėstė A.Kapočienė. Savivaldybės atstovė aiškino, kad niekas nesiruošė salose vystyti masinio turizmo. Salas ketinta pritaikyti specifinėms turistų grupėms, norinčioms paplaukioti jachtomis, valtimis, vandens dviračiais, nardyti, žvejoti. Taigi būtų siūlomas patrauklus ir paklausus atraktyvus turizmas.
„Iš savo liūdnos patirties galiu pasakyti, kad tai, kas laikina, nesunkiai tampa amžina. Detaliajame plane kalbama apie žemės sklypų , žemės naudojimo paskirties, trumpalaikio poilsio objektų statybos ir įrengimų reglamento nustatymą. Tačiau ne kartą yra atsitikę, kai planuojama viena, o pastatoma kita. Toks detalus planas nenusako, ką konkrečiai norima padaryti. Taip atsiranda prielaidos keisti nuostatas ir įgyvendinti kitus tikslus”, – tikino TINP atstovė B.Lisauskaitė.
Ji pateikė ir konkretų pavyzdį. Prieš kelis metus Trakų verslininkui Vladui Juškiui buvo leista Trakuose pastatyti modernų prekybos centrą su sąlyga, kad po kelių metų jis nugriaus senąjį pastatą, kuris darko vizualinę zoną. Tačiau buvusios senosios parduotuvės niekas negriovė, ji buvo rekonstruota, vėliau įkeista bankui, o po to dar išnuomota. Čia dabar veikia vengrų restoranas „Čarda”. Beje, šis pastatas turi būti nugriautas dar šiais metais.
Vien jau mintis, kad turistų pulkai lyg skėriai susispiestų į savotišką kompleksą sujungtas dvylika Galvės ežerų, paveldo specialistams kelia siaubą. Toks aktyviai veikiantis turizmo objektas su pritaikyta infrastruktūra – aptarnavimo tarnybomis, paslaugomis, nuniokotų unikalų kraštovaizdį. Salos priklauso Trakų istoriniam nacionaliniam parkui ir jose bet kokia veikla yra griežtai ribojama. Salos – Trakų salos ir pusiasalio pilių rezervato bei Galvės ežero hidrografinio draustinio dalis, be to, tai ir valstybinės reikšmės miškų teritorija. Parko direkcijos nuomone, turizmo plėtra čia neįmanoma, nes tai prieštarauja TINP planavimo schemai, TINP miškotvarkos projektui, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo ir Miškų įstatymams. Kad šie įstatymai yra pažeisti, nustatė ir teismas.
„Trakų pilių, Galvės ežero ir jame plytinčių salų kraštovaizdis yra laikoma išskirtinės reikšmės gamtos paveldu. Tai vienas iš kriterijų, dėl kurių Trakų istorinis nacionalinis parkas pretenduoja patekti į UNESCO Kultūros paveldo sąrašą. Tačiau jam iškilusi akivaizdi grėsmė”, – tvirtino B.Lisauskaitė.
Tačiau apie salas saugomoje teritorijoje kitokios nuomonės buvo A.Kapočienė. Jos nuomone, parkas jas turėti ir prižiūrėti – bent iškirsti ir išvalyti krūmus.
Abi valstybinės institucijos – savivaldybė ir parko direkcija – buvo tos pačios nuomonės tik vienu klausimu. Teismas priėmė tokį, o ne kitokį sprendimą, nes bijojo skandalu virtusių statybų Kuršių nerijoje patirties.
Sigita NEMEIKAITĖ
"Galvė"
REKLAMA
