Galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuojama, kad nėra jokio pagrindo keisti šių teismų sprendimų, įrodymai įvertinti tinkamai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas pagrįstai. Teismas paliko galioti 6 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją atvirojoje kolonijoje.
Nustatyta, kad P. Dimša, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės), 2013 metais vairuodamas automobilį ir važiuodamas Vilniuje vienos krypties eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Aktorius neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, todėl, priartėjęs prie ta pačia kryptimi, dešiniu kelio kraštu dviračiu važiavusio vyro, laiku jo neapvažiavo. P. Dimša į jį atsitrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkas žuvo.
P. Dimša teisme teigė, kad ne jis, o prieš jį važiavęs tamsus automobilis šonu kliudė dviratininką, prispaudė jį prie stulpo ir nuvažiavo toliau, tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, sukėlė būtent žinomas aktorius. Tai įrodo ir eksperto išvados: lakas, rastas ant dviračio detalių, bei P. Dimšos vairuoto automobilio „VW Polo“ lakas yra vienodi. Bylos medžiagoje taip pat aiškiai matomos įvykio vietoje paliktos automobilio padangų protektorių žymės.
Pasak liudininkų bei eksperto, jie priklausė P. Dimšos automobiliui „VW Polo“. Skirtingai nei teigia kasatorius, dviratininkas jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir užpakalinių stabdžių nebuvimas jokios įtakos šiam eismo įvykiui neturėjo. Kasacinio teismo nuomone, būtent P. Dimša per vėlai pastebėjo dviratį ir prasilenkdamas su juo nepaliko saugaus atstumo bei dėl to susidūrė su juo. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog būtent Petras Dimša dalyvavo eismo įvykyje.
Nė vienam iš jų kasatorius nesakė, kad eismo įvykyje dalyvavo kitas automobilis. Apie tamsaus automobilio dalyvavimą eismo įvykyje nieko neminėjo ir po kelių dienų atvykęs pas tyrėją. Šią versiją aktorius pateikė vėliau teisme. Pasak liudytojų, po įvykio aktorius buvo labai susijaudinęs.
„Susijaudinimą patvirtina ir pats kasatorius, teigdamas, kad dėl to išgėrė visą buteliuką gudobelės tinktūros. Tačiau nesuprantama tokio susijaudinimo priežastis, jei kasatorius nedalyvavo eismo įvykyje ir jam nebuvo dėl ko pergyventi“, - pažymima šiandien paskelbtoje LAT nutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
