Pastarąją mintį iškėlė austrų karo ekspertas G. Gresselis Vokietijos žiniasklaidoje „WELT“.
Šeštadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda dalyvavo virtualiame viršūnių nuotoliniame susitikime dėl paramos Ukrainai. Pokalbio metu su sąjungininkių valstybių lyderiais buvo aptartos saugumo garantijos ir parama Ukrainai.
Prezidentas po viršūnių susitikimo priminė ir JAV siekį greičiau atkurti taiką Ukrainoje.
„Man atrodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos aiškiai indikavo, kad Rusijos nenoras dalyvauti arba realiai siekti ugnies nutraukimo, gali baigtis tuo, kad Rusija pajus dar stipresnį spaudimą ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir pačių Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. Tai yra labai svarbu“, – akcentavo G. Nausėda.
Kiek anksčiau JAV prezidentas D. Trumpas žadėjo, jog Šiaurės Atlanto susitarimo 5 straipsnio laikysis. Pastarasis įpareigoja NATO priklausančias valstybes ginti vienai kitą, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas yra laikomas jų visų užpuolimu.
Vardija, kaip JAV pažeidžia susitarimus su Europa ir kodėl ja nereikėtų pasitikėti
Nors ekspertai pabrėžia, kad NATO pagalbos bet kokiu atveju sulaukti iškart atslinkus realiam pavojui nebūtų įmanoma, europarlamentaras D. Žalimas sako ir taip netikintis JAV pažadais bei pozityviu Lietuvos atsaku į juos.
„Nelabai tikiu ir tuo, kad bus paspausta Rusija, bet aš matau ir norą kiekvieną kartą ramintis dėl vieno ar kito pasakymo iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės.
Ta era, kai turėjome patikimą NATO partnerį, jau baigėsi“, – pabrėžia D. Žalimas.
Jeigu JAV nesilaiko 2-ojo Šiaurės Atlanto susitarimo straipsnio, tai kodėl esą reikėtų pasitikėti pažadais, kad laikysis 5-ojo, akcentavo D. Žalimas
2 Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis įpareigoja valstybes sąjungininkes būti solidariomis, vengti tarpusavio konfliktų ir šalinti prieštaravimus ekonomikos srityje, stiprinti savo laisvas institucijas bei gerinti principų, kuriais jos grindžiamos, suvokimą.
„Ir grasindami Grenlandijos aneksija, ir pradėję muitų karus su Europa bei Kanada, ir staigiai nutraukdami paramą pilietinei visuomenei bei žiniasklaidai per USAID ir kitas paramos programas, uždarant Laisvąją Europą ir Amerikos balsą“, – kaip esą JAV pažeidžia minėtąjį 2-ąjį susitarimo straipsnį, vardijo europarlamentaras.
Austrų karo ekspertas: „Gali nutikti taip, kad jau kitais metais Europoje prasidės didelis karas“
Tačiau austrų karo ekspertas G. Gresselis laiko tikėtinu tolesnį Rusijos puolimą Europoje. Jis netiki, kad amerikiečių saugumo garantijos valdant D. Trumpui dar turės reikšmės. Vokietijai esą reikia tiek privalomosios karo tarnybos, tiek tam tikrų ginklų, kad taptų pasirengusi karui, sekmadienį skelbė Vokietijos žiniasklaida „WELT“.
Socialiniuose tinkluose šiuo Vokietijos žiniasklaidoje publikuotu pasisakymu pasidalijo K. Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
„Visi pokalbiai Kremliaus požiūriu yra skirti tam, kad laimėtų laiką ir atidėtų Vakarų paramą Ukrainai. Rusija pateiks naujas taikos sąlygas, o Trumpas vėl klausinės, kodėl Ukraina jų nepriima.
Mes esame prieškarinėje situacijoje. Jei atsižvelgsime į blogiausią scenarijų, gali nutikti taip, kad jau kitais metais Europoje prasidės didelis karas. Tačiau aš nemanau, kad tai įvyks dar šiais metais. Net jei amerikiečiai visiškai nutrauktų paramą, Ukraina nekris iš karto“, – socialiniuose tinkluose politologo G. Gresselio mintmis dalijasi F. Šimaitytė.
Pabrėžiant Europos savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo JAV, užsiminta ir apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymą, jog Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai galėtų veikti kaip atgrasymo priemonė visai Europa ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
„Amerikos pagalba Rusijos išpuolio prieš Europą atveju yra mažai tikėtina. Vis dėlto NATO vis dar turi funkciją, nes egzistuoja nusistovėjusios planavimo grupės ir struktūros. Kiekviena užpulta valstybė ir toliau gali pasikliauti pagalba Europoje.
Trumpo aplinka bijo branduolinio karo dar labiau nei Baidenas. Ir jie niekina Europą. Todėl nematau jokios galimybės, kad amerikiečiai rimtos Rusijos branduolinės grėsmės atveju rizikuotų savo egzistencija dėl mūsų. Iš esmės mes jau gyvename be amerikietiško branduolinio skėčio.
Todėl laikau būtina naują apsaugą iš Prancūzijos. Keletas patikimų branduolinių ginklų yra geriau nei daug neįtikinamų. Protinga būtų nuclear sharing- sistema su branduoliniais ginklais, kurią galėtų naudoti ir sąjungininkai. Tai sustiprintų Europos atgrasymą“, – rašo F. Šimaitytė.
Skatina Europą daugiau dėmesio skirti oro gynybai: esą tai gali trukti 3–5 metus
Politologas G. Gresselis akcentuoja būtinybę Europai pasirengti karui ir atitrūkti nuo priklausomybės JAV.
Tokiai minčiai pritaria ir D. Žalimas, pridurdamas, jog dėmesys turėtų telktis į oro gynybos stiprinimą.
„Tai aišku, reikia stengtis maksimaliai kiek įmanoma išlaikyti pragmatiškus santykius, bet stotis ant kojų. Tai viskas, ką Europa gali padaryti dabar. <...>
Konstruoti savo gynybą, skirti daugiau finansavimo jai, maksimaliai stabdyti visokius vengrus, trojos arklius, paimti Rusijos Įšaldytus aktyvus 200 milijardų [Rusijos centrinio banko lėšų – tv3.lt], nepaisant to, ką amerikiečiai apie tai begalvotų“, – naujienų portalui tv3.lt tikina D. Žalimas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš savaitę daugiau kaip 130 Nobelio premijos laureatų pareikalavo, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.
Jo įsitikinimu, su vengrais, nuolat prieštaraujančiais bendriems Europos Sąjungos ir NATO sutarimams Ukrainos naudai, bei su Rusijos įšaldytus aktyvus būtų galima naudoti jau per kelis mėnesius.
Vis dėlto išmokti Ukrainos karo pamokas neva užtruktų bent 3–5 metus.
„Aš labai abejoju šituo pasirengimu. Aš tikiu, kad pamažu viskas vyksta, bet tą reikėtų daryti greičiau. Toliau Ukrainoje, bent jau kiek man pasakoję patys ukrainiečiai, yra po 4–6 dronus ant vieno priešininko gyvosios jėgos vieneto. Ar mes turime tokį kiekį? <...>
Šiaip dronus gaminti galima daugelyje vietų ir pakankamai greitai pasirengti. Aišku, yra šiek tiek sunkiau su antidroninėmis priemonėmis galbūt. Bet tą galima padaryti per trumpesnį laiką. Dėl to aš sakau išmokti karo Ukrainoje pamokas, pasikviečiant tuos pačius ukrainiečius, lietuvius kovojančius Ukrainoje. Aš, beje, negirdėjau, kad jie kol kas būtų labai daug kam čia įdomūs“, – akcentuoja europarlamentaras.
Priklausomybė nuo JAV
F-35 JAV gaminamas penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, turintis nematomumo radarams technologiją naudojamas tiek oro mūšiams, tiek žemės taikinių atakoms ir žvalgybai.
Taip pat turi pažangią elektroniką ir duomenų rinkimo sistemas, kaip G. Gresselis teigia, kelia klausimų dėl duomenų priklausomybės nuo JAV.
„Dėl F-35 turiu didelių abejonių. Nors nėra tokio kaip „Kill-Switch“, kuris padarytų lėktuvą nenaudingą, problema yra ta, kad F-35 yra milžiniškas duomenų siurblys, kuris fiksuoja visas elektromagnetines emisijas.
Šių duomenų apdorojimas vyksta JAV. Tada šie duomenys patenka į F-35 kabiną ir taip pat į atitinkamų valstybių situacijos informacijos centrus. Jei JAV staiga nutrauktų duomenų srautą, F-35 būtų praktiškai nenaudojamas. Europos šalys galėtų kartu daryti spaudimą JAV ir reikalauti sprendimo, kaip Izraelyje. Izraelis naudoja savo programinę įrangą, o duomenų centras yra Izraelyje.
Friedrichas Merzas turėtų atlikti slaptųjų tarnybų reformą. Mes gyvename iliuzijoje, kad turime silpnus ir teisėtus žvalgybos organus be jokių įgaliojimų. Iš vienos pusės kritikuojame JAV ir jų ginčytinas žvalgybos praktikas, o iš kitos pusės mes esame visiškai priklausomi nuo jų. Šį melą reikia pabaigti. Tulsi Gabbard tapo naująja žvalgybos koordinatore JAV. Nežinau, kokią žalą ji dar padarys. Mielieji, kokio dar įspėjimo turite sulaukti?“ – socialiniame tinkle dėstomos užsienio politologo G. Gresselio mintys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
