Turtai atbaido liepsnas
Anot „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento vadovo Audriaus Pilčico, egzistuoja labai paplitęs mitas, kad gaisrai kyla tik netvarkingų, neturtingų ar asocialių žmonių namuose, kaimo vietovėse. Tačiau tikrovė tokia, kad niekas nėra apsaugotas nuo nelaimės, jeigu pats nesistengia užkirsti jai kelio ir sumažinti rizikos – pabrėžia draudimo ekspertas.
„Ugnis toli gražu nesirenka žmonių pagal jų gyvenimo būdą ar sukauptus turtus. Nors tam tikri žalingi įpročiai ir aplaidumas gali tapti gaisro priežastimi, tačiau, pavyzdžiui, dėl neatsargaus rūkymo, sukeliama mažiau nei 3 proc. visų gaisrų, kuomet dažniausiai jie kyla dėl pašalinio ugnies šaltinio. Miestų gyventojai taip pat neretai linkę manyti, kad gaisrai įsiliepsnoja tik tuose būstuose, kur savarankiškai šildomasi krosnimis ir židiniais naudojant kietąjį kurą. Vis tik statistika rodo, kad elektros prietaisų ir instaliacijos gedimai gaisrus sukelia dažniau nei netvarkingos autonominio šildymo sistemos“ – sako A. Pilčicas.
A. Pilčico, teigimu, tinkamu ir atsargiu elektros prietaisų naudojimu, tvarkinga elektros instaliacija ir šildymo sistema bei jos priežiūra turėtų pasirūpinti absoliučiai visi gyventojai – nesvarbu sename ar naujame name, kaimo gyvenvietėje ar mieste gyvenantys.
Nauji namai – atsparūs ugniai
Draudimo eksperto teigimu, kitas populiarus mitas – neva liepsnos pasiglemžia tik medinius pastatus, o statant naujus namus naudojamos medžiagos, kurios yra atsparios ugniai, todėl esą visiškai juos apsaugo.
„Manoma, kad statybose naudojama akmens vata, kitos apšiltinimo medžiagos yra visai nedegios, todėl užkerta kelią gaisro galimybei. Tačiau tai nėra tiesa. Visų pirma, net ugniai atspariomis laikomos medžiagos esant itin aukštai temperatūrai, kuri pasiekiama gaisro metu, pradeda kaisti, smilkti, rūkti ir deformuotis. Antra, tokios medžiagos iš esmės naudojamos pastato išorėje ar sienose, o gaisro šaltinis dažniausiai būna viduje, tad tokios medžiagos nebent pristabdo ugnies plitimą tarp butų ar patalpų, bet neužkerta galimybės gaisrui įsiliepsnoti“, – sako A. Pilčicas.
Anot draudimo eksperto, tai, kad namo statybose naudotos ugnies plitimą pristabdyti galinčios medžiagos, neturėtų reikšti, jog galima atsainiai elgtis su ugnimi, nesirūpinti elektros prietaisų tinkamu veikimu ar jaustis absoliučiai apsisaugojus nuo gaisrų.
Didžiausias praradimas – buitinė technika ir drabužiai
„Dažnai žmonės mano, kad pagrindinė problema, su kuria susiduriama po patirto gaisro tuo atveju, kai nenukenčia žmonės, yra materialiniai nuostoliai. Be abejo, prarastas turtas sukelia daugybę problemų, bet ne mažiau svarbus ir psichologinis gaisro poveikis – juk netenkama ne tik vertingo turto, bet ir, galima sakyti, viso ar dalies ankstesnio gyvenimo“, – sako A. Pilčicas.
Psichologo Mariaus Daugelavičiaus teigimu, patyręs gaisrą žmogus gali prarasti pamatinį saugumo jausmą, nebesijausti saugiai įvairiais aspektais. Tai gali lemti ir tam tikras sveikatos problemas – miego sutrikimus, nuolatinį stresą, depresiją.
„Svarbi ir moralinė netektis – prarandami asmeniniai daiktai, brangių žmonių dovanotos dovanos. Namų erdvė, prie kurios žmogus neretai būna prisirišęs, kur gali jaustis saugiai, sunaikinama. Visa tai, priklausomai nuo žmogaus psichologinio atsparumo, gali turėti tikrai rimtų ir ilgalaikių pasekmių“, – sako M. Daugelavičius.
Pasak psichologo, psichologinį nelaimės poveikį gali sumažini bandymas situacijoje įžvelgti pozityvių aspektų, įsisąmoninimas, kad kiekviena pabaiga kartu yra ir nauja pradžia, taškas, nuo kurio galima viską pradėti iš naujo. Toks mąstymas, anot M. Daugelavičiaus, gali padėti lengviau įveikti sunkumus, su kuriais susiduriama išgyvenus gaisrą.
Gaisro metu lieka laiko daiktams gelbėti
Dar vienas su gaisrais susijęs klaidingas įsitikinimas, anot A. Pilčico, yra manymas, kad būstą apėmus liepsnoms bent dalį turto vienaip ar kitaip pavyks saugiai išnešti iš namų ir taip išgelbėti nuo liepsnų.
„Deja, tai pavyksta ne taip jau dažnai, o kilus gaisrui paprastai vos užtenka laiko namus saugiai palikti patiems jų gyventojams. Taip pat reikia nepamiršti, kad gaisro metu apima išgąstis ar netgi panika. Pirmiausiai žmogus instinktyviai bando gelbėti savo gyvybę, taip pat padėti šeimos nariams, o jau tik po to, galbūt, ateina mintys apie vertingus daiktus ar pinigus, kuriuos tuo metu išgelbėti dažnai jau būna per vėlu“, – sako A. Pilčicas.
„ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovo teigimu, gaisro metu prioritetu turėtų būti žmonių saugumo užtikrinimas. Rizikuoti dėl vertingų daiktų liepsnose ir nuodinguose dūmuose yra pavojinga gyvybei.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalyje kilo 9864 gaisrai. Jų metu žuvo 89 žmonės, dar 161 gyventojas patyrė traumas.
