2013-aisiais per TS-LKD pirmininko rinkimus iššūkį A. Kubiliui metė buvęs ilgametis konservatorių vadovas V. Landsbergis. Antrajame ture A. Kubilius surinko 5166 balsus, o V. Landsbergis – 4501.
Praėjusį savaitgalį įvykusiuose TS-LKD vadovo rinkimuose už Ireną Degutienę balsavo 3913 partijos narių, o G. Landsbergį palaikė kone tiek pat narių, kiek anksčiau jo senelį V. Landsbergį, – 4525.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas A. Krupavičius teigia, kad yra šis tas, kas labai skiria V. Landsbergį prieš dvejus metus ir G. Landsbergį dabar.
„2013-aisiais V. Landsbergis gana rimtai varžėsi su A. Kubiliumi ir būtų sunku patikėti, kad jam ta konkurencija nebuvo svarbi. Tuo metu G. Landsbergis noro laimėti partijos lyderio rinkimų nerodo. Tik rinkimų kampanijos pradžioje jis kiek įtikinamiau bandė agituoti savo partijos kolegas. Vėliau už jį labiau agitavo kiti partijos nariai, nei jis pats.
Po pirmojo rinkimų rato G. Landsbergis visa savo laikysena rodo, kad nedega entuziazmu ir energija vadovauti TS-LKD, o veikiau gana formaliai kalba apie partijos „atsinaujinimą“, – portalui LRT.lt komentavo politologas A. Krupavičius.
Racionalių priežasčių, kodėl G. Landsbergis galbūt visai nenori laimėti TS-LKD pirmininko rinkimų, esą yra ne viena.
Anot A. Krupavičiaus, G. Landsbergiui patinka darbas Europos Parlamente (EP), nes leidžia įgyti daug naujos patirties, yra labai gerai apmokamas ir garantuotas daugiau nei 4 metams į priekį. Politikos naujokui iš Briuselio vadovauti didžiausiai opozicinei parlamentinei partijai būtų sunku, tad europarlamentaro mandato anksčiau ar vėliau tektų atsisakyti.
„Artimiausiu metu TS-LKD ateitis bus sudėtinga ir jos lyderio laukia daug iššūkių. Ypač sudėtingi bus artėjantys 2016 metų Seimo rinkimai. Dėl liberalų atgimimo TS-LKD laukia itin atkakli konkurencija centro dešinėje, o po šių Seimo rinkimų vėl bus partijos pirmininko rinkimai. Jei Seimo rinkimuose nesisektų, pavardė gali neišgelbėti.
Po dvejų metų TS-LKD jau rinks savo lyderį dvigubai ilgesnei – nebe dvejų, o ketverių metų – kadencijai. Per ilgesnį laiką ir padaryti galima daugiau net visai naujam pirmininkui, be to, kadencija EP eis pabaigos link, ir tai yra dar vienas argumentas, kodėl geriau palaukti“, – aiškina KTU profesorius.
A. Krupavičiaus manymu, ko gero, šios aplinkybės jau kurį laiką skatina G. Landsbergį nesiveržti į partijos lyderius. „G. Landsbergis, panašu, yra tapęs labiau savo senelio ambicijų įkaitu. Gal ir savosios kuriam laikui buvo sukilę, bet dabar nei šiaip, nei taip yra atsitikę, kai „prizas“ – partijos lyderio postas – šalia, tačiau kažkaip netraukia, nes, laimėjus prizą, bus tik sudėtingiau“, – LRT.lt portalui kalbėjo A. Krupavičius.
G. Landsbergis: energijos netrūksta
Savo ruožtu G. Landsbergis portalui LRT.lt tvirtino, kad jam netrūksta energijos kovoti dėl TS-LKD pirmininko posto: „Toks didelis palaikymas, koks buvo parodytas per pirmąjį rinkimų turą, tik dar labiau įkvepia ir stumia eiti į priekį. Tikiuosi tokio palaikymo ir antrajame ture.“
Portalui LRT.lt politiko pasiteiravus, ar jis nesvarstė verčiau kandidatuoti į partijos pirmininkus po dvejų metų vyksiančiuose rinkimuose, G. Landsbergis atsakė: „Gal kažkada buvo įvairių svarstymų, bet kai mane pradėjo kelti skyriai ir bendruomenės, ypač politiniai kaliniai, kurie labai kruopščiai rinkosi, kas, jų nuomone, galėtų vadovauti partijai, tai nelabai sau kėliau klausimų. Manau, sugebėsiu sustiprinti partiją per trumpą laiką ir gerai pasirodysime [Seimo] rinkimuose.“
Rinkimuose į TS-LKD pirmininko postą dalyvavo šeši kandidatai – Mantas Adomėnas, Laima Liucija Andrikienė, I. Degutienė, G. Landsbergis, Jurgis Razma bei Emanuelis Zingeris.
TS-LKD pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai. Partija visoje Lietuvoje vienija apie 16 tūkst. narių.
