Krikščionių partijos pirmininkas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius politikų siūlymus maisto produktams nustatyti ribinius prekybos antkainius vertina kaip bandymą dangstyti Vyriausybės nesugebėjimą suvaldyti ekonominius ir socialinius procesus ir tariamo susirūpinimo žmonių gerove imitaciją.
„Jei praėjus 20 metų nuo išsivadavimo iš komandinės deficitinės ekonomikos neatsakingiems populistams dabar pavyktų primesti šalies rinkai prekybos antkainius, jie išstumtų iš rinkos lietuviškus produktus, dar labiau sukeltų kainas ir nedarbą, paverstų Lietuvą pajuokos šalimi, iš kurios pasitrauktų rimtesni investuotojai ir į kurią vėl grįžtų deficitinių prekių specparduotuvės valdžiai“, – rinkos ekonomikos dėsnius primena ekspremjeras G. Vagnorius.
Anot jo, jei tokiais primityviais būdais galima būtų pažaboti prekių kainų augimą, jie seniai būtų taikomi ES valstybėse.
„Ypač nukentėtų šalies žemdirbiai ir lietuviškų prekių perdirbėjai, nes prekybininkams būtų daug patogiau tiekti užsienietiškas prekes, kurioms lengvai ir legaliai būtų apeinami bet kokie antkainių apribojimai“, – teigia G. Vagnorius.
Krikščionių partijos pirmininkas ragina politikus elgtis atsakingai ir negriauti rinkos ekonomikos pagrindų. Anot jo, populizmo politikams derėtų susivokti, kaip tokiais antkainiais valdžia į ragą pirmiausia suvarytų smulkesnes tiekimo ir prekybos įmones, kuriose pardavimų sąnaudos yra santykinai didesnės ir joms išgyventi reikalingi didesni nei prekybos centrams prekių antkainiai.
„Ribinius antkainius nustačius pagal mažesnių prekybininkų sąnaudų lygį, didesnius prekybos centrus valdžia pamalonintų didžiuliais viršpelniais. Jei būtų nustatomi santykinai mažesni antkainiai, valdžia naikintų mažesnes prekybos įmones, kol liktų monopolijos. Bet kurio valstybinio antkainių reguliavimo kelio pasekmės būtų tos pačios: dirbtinai didinamos kainos ir milžiniška korupcija su grėsme politikų skurdinamai Lietuvos valstybei atsidurti Europos šiukšlyne ar rytinių kaimynų tariamų draugų glėbyje“, – prognozuoja politikas.
Anot ekspremjero G. Vagnoriaus, šalies Vyriausybei toliau marinant vartojimą vidaus rinkoje, labiausiai žlugdomi vietos gamintojai ir prekybininkai, kurie masiškai bankrutuoja. Jo pastebėjimais, tokių įmonių grynieji pelnai statistiškai sudaro vos keletą procentų nuo prekių apyvartos.
„Net kokiu nors stebuklingu būdu privertus, pavyzdžiui, visus šalies maisto produktų tiekėjus ar pardavėjus dirbti nuostolingai, be jokio pelno, keliasdešimt procentų šiais metais išaugusios prekių kainos sumažėtų vos keletą procentų, tačiau bedarbiais taptų dar šimtai tūkstančių piliečių“, – mano G. Vagnorius.
Jo manymu, Vyriausybei derėtų atvirai pripažinti, kad pastaraisiais mėnesiais maisto produktų kainos sparčiai auga dėl smarkiai pasaulinėse rinkose išaugusių grūdų, pieno ir kitų žemės ūkio produktų bei žaliavų supirkimo kainų, energetinių išteklių brangimo, o Lietuvoje dar ir dėl kai kurių supirkėjų monopolinių susitarimų.
Krikščionių partijos lyderis ragina politikus susilaikyti nuo šalies ekonomiką griaunančių naujų avantiūristinių planų ir prieš kainų kilimą kovoti demokratiniame pasaulyje pripažintomis realiomis konkurenciją rinkoje stiprinančiomis teisinėmis priemonėmis.
G. Vagnorius taip pat ragina Vyriausybę kainų pakilimą maisto prekėms kompensuoti gyventojų realių pajamų augimu, kuris padėtų išvesti šalį iš dar gilėjančios krizės vidaus rinkoje ir nedarbo. Anot jo, kai kurių politikų avantiūriški siūlymai grįžti prie valstybinio antkainių reguliavimo liudija ne jų politinį ryžtą ar tariamą genialumą, bet ekonominį neišprusimą ar begėdišką norą prieš rinkimus mulkinti rinkėjus
