Dabartinė Vyriausybė, priešingai negu elgėsi kitų Europos valstybių vadovai, finansiniu sunkmečiu nepagrįstai kėlė mokesčius ir iki šiol nepradėjo ekonomikos gaivinimo programų. Dėl to biudžeto įplaukų lygis krito beveik perpus ir susidarė milžiniškas biudžeto deficitas, jau viršijantis 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
"Vyriausybė akivaizdžiai pasirinko neatsakingą kelią – organizuoti valstybės gyvenimą skolintomis lėšomis“, – teigia buvęs premjeras, Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Pokalbis su juo – apie alternatyvius būdus įveikti krizę bei atgaivinti ekonomiką.
Kartu su Seimo frakcija „Viena Lietuva“ parengėte savą Antikrizinę ekonomikos skatinimo programą. Kokia jos esmė?
Pasirėmėme daugumos Europos Sąjungos (ES) valstybių pavyzdžiu ir pateikėme klasikines ekonomikos skatinimo programas. Siūlome atnaujinti verslo kreditavimą teikiant kreditų garantijas, grąžinti įprastas finansinės paramos priemones bei skatinti eksportą, ypač tų sektorių, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės. Taip pat siūlome skatinti būsto statybą remiant naujų butų pardavimą šeimoms, kurios pirmą kartą įsigyja būstą. Ir galiausiai – sutvarkyti mokesčių sistemą, kuri yra visiškai išbalansuota.
Kaip siūlote tvarkyti mokesčius?
Kadangi biudžeto įplaukos didžiąja dalimi krito nepagrįstai padidinus pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčius, pirmiausia siūlome laipsniškai juos grąžinti į ankstesnį lygį, taip slopinant šešėlinį verslą, t. y. mokesčių mokėtojus grąžinant į legalią rinką. Siūlome neapmokestinti reinvestuojamo pelno, tokiu būdu skatinant darbo vietų išlaikymą ir naujų kūrimą. Šios priemonės turėtų pagyvinti ekonomiką.
Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio vadovaujama darbo grupė Jūsų siūlymus įvertino kaip keliančius grėsmę valstybės finansų stabilumui, nes juos įgyvendinus biudžeto defi citas esą padidėtų daugiau kaip 3 milijardais litų. Ką atsakytumėte į tokias pastabas?
Į jas atsakė pats A.Kubilius, teigdamas, kad neva didžiąją dalį mūsų programos nuostatų jie yra įgyvendinę. Tikrovėje ekonomikos gaivinimo programa net nėra pradėta įgyvendinti, ir Vyriausybė net nebando svarstyti įprastų ekonomikos gaivinimo priemonių, kurias pasiūlėme kitų valstybių pavyzdžiu.
Nesutinkate, kad deficitas išaugtų 3 milijardais litų?
Nesiūlome jokių papildomų išlaidų, tik trumpalaikes investicijas į ekonomikos skatinimo programas arba beveik nieko nekainuojantį kredito garantijų mechanizmą, kuris leistų per metus papildomai į biudžetą surinkti apie 4 mlrd. litų (trumpalaikių investicijų būtų 2,5 mlrd. litų). Taigi tai nieko bendra neturi su kanclerio išvadomis, nes biudžetas pasipildytų 1,5 mlrd. litų, o kur dar netiesioginis efektas sumažėjus nedarbui, bedarbių pašalpoms ir pan.
Ar pavyko išsiaiškinti, kas vertino Jūsų siūlymus?
Mums žinoma, kad Vyriausybė, deja, nebuvo sudariusi jokios darbo grupės. Tai buvo politikų surašytos išvados, kurių nesutiko pasirašyti niekas, išskyrus premjero pavaldinį kanclerį. Taigi tai ne ekonominės, o politinės išvados, kuriomis siekiama pateisinti savo neveiklumą.
Premjeras Jūsų programoje įžvelgė prieštaravimų, teigdamas, kad siūlote kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), o šis būtent pareikalaus priešingų dalykų: didinti mokesčius ir mažinti socialines išlaidas.
Premjeras kitus klaidina ir galbūt klaidina pats save. Tarptautiniai donorai – ne vien TVF. Pavyzdžiui, Latvijos paramos pakete, kuris siekia 25 mlrd. litų, TVF indėlis tėra 7 mlrd. litų. Visa kita fi nansuoja ES ir kiti tarptautiniai fi nansų donorai. Lenkijos, Vengrijos, tos pačios Latvijos pavyzdys liudija, kad šios tarptautinės institucijos nekelia kokių nors neįveikiamų reikalavimų, nes nesiekia pakenkti paramos gavėjui, o – tik paskatinti ekonomiką. Kitų metų Lietuvos biudžeto deficitas, įvertinus A.Kubiliaus pranašystę apie 10 mlrd. litų trūkumą, sieks beveik 12 proc. BVP. Tai būtų didžiausias defi citas Europoje ir sukeltų sunkiai prognozuojamas ir ilgalaikes pasekmes. Mes nesiūlome papildomai skolintis, bet atsisakyti komercinio skolinimosi didelėmis palūkanomis, ir pirmenybę teikti tarptautiniams donorams, kurie skolina už keturgubai mažesnes palūkanas.
Kartu su Seimo frakcija „Viena Lietuva“ kreipėtės į valdančiąją koaliciją ragindamas pagalvoti, ar Vyriausybei gali toliau vadovauti A.Kubilius. Ar manote, kad blogas tik premjeras, o koalicija ir Vyriausybė gera?
Koalicija galėtų veikti nepalyginti sėkmingiau, jeigu būtų stipresnė Vyriausybė ir pirmiausia stipresnis premjeras. Neteigiu, kad jis būtinai turi būti ekonomistas, fi nansininkas ar teisininkas. Bet premjeras privalo burti komandą, kuri pajėgtų suvaldyti šalies ekonomiką sunkmečiu. Mano žiniomis, Andrius Kubilius visiškai nusišalino nuo ekonomikos valdymo, neturi jokio antikrizinio štabo ir jokios veiklos programos. Vyriausybė kaip vienetas neveikia, kiekviena ministerija dirba skirtingomis kryptimis, koordinuoto antikrizinio veikimo iki šiol nepastebėta. A.Kubiliui kaip žmogui neturiu jokių priekaištų.
Ko jam trūksta: vadybos įgūdžių ar sugebėjimo išklausyti kitaip manančius?
Jis vengia administracinio ir organizacinio darbo bei galimybės formuoti ekonominę politiką, pasitelkdamas patyrusių specialistų štabą. Mano žiniomis, jo aplinkoje nėra nė vieno patyrusio ekonomisto ar finansininko, kuris galėtų padėti bent jau paruošti kokias nors programėles. Ar dabar į premjerus net opozicijos stumiama Seimo pirmininkė Irena Degutienė būtų geresnė administratorė? Ji labiau organizuota ir nebijo asmeninės konkurencijos. Manau, ji suburtų efektyviau veikiančią Vyriausybę ir patyrusių specialistų komandą, kuri yra ypač svarbi esant finansiniam sunkmečiui.
Kodėl A.Kubilius neburia, o I.Degutienė burtų?
Tai galėtų paaiškinti padėtis pačioje TS-LKD vadovybėje, prie kurios A.Kubilius neprileidžia naujų žmonių ar labiau patyrusių specialistų. Manau, kad tai lemia nepagrįsta konkurencijos baimė.
Kartu su Seimo frakcija „Viena Lietuva“ buriate naują partiją. Kodėl pasirinkote šią 11 Seimo narių grupę? Ar kitos parlamentinės partijos bendradarbiauti nesutiko?
Su šia frakcija pradėjome rengti antikrizinę ekonomikos gaivinimo programą. Siekėme dirbti ir su kitomis frakcijomis, įskaitant ir TS-LKD, bet jos lyderis įrodinėjo savo frakcijai, kad jokių ekonominių programų nereikia. Frakcija „Viena Lietuva“ apsisprendė siekti alternatyvios ekonomikos politikos veikdama konstruktyviai, t. y. teikdama ekonomikos gaivinimo ir mokesčių pertvarkymo realias programas.
Kokios ideologijos laikysis naujoji partija?
Tai nebus nauja, o jungtinė partija, kurioje susilietų Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos skyriai ir frakcija „Viena Lietuva“, remiama Tautos prisikėlimo partijos skyrių ir grupių. Būtume centro dešinės partija, besiremianti klasikinėmis krikščionių demokratų ir konservatorių ekonominės bei socialinės politikos nuostatomis ir moralinėmis vertybėmis. Šiandien Lietuvoje neliko konservatoriškos partijos, nes TS-LKD lyderiai pasirinko socialistinės lygiavos nuostatas, kurios neskatina ekonomikos ir darbo motyvacijos.
Kodėl socialistinis mąstymas toks populiarus Lietuvoje?
Meilės socialistinėms (ne socialdemokratinėms) idėjoms priežasčių reikia ieškoti mūsų praeityje. Dar daugelis žmonių tiki, kad pinigai biudžete atsiranda iš dangaus arba iš kažkokių praeityje sukauptų fondų ir pakanka tik teisingai tuos pinigėlius paskirstyti. Taip mąsto ir nemaža dalis ne tik TS-LKD, bet ir kitų partijų narių.
Kaip paaiškintumėte daugelio Lietuvos paprastų žmonių ir politikų gają neapykantą verslui ir verslininkams? Kodėl verslu nepasitikima?
Pasitikėjimas verslu Lietuvoje iki šiol sparčiai augo, bet finansinio sunkmečio laikotarpiu prie neigiamos nuomonės didžiąja dalimi prisidėjo ir Vyriausybė. Ypač jos vadovas, kuris sąmoningai kurstė paniką rinkoje, o vėliau dėl atsirandančių problemų ėmė netiesiogiai kaltinti verslo įmones. Nemanau, kad A.Kubilius nesupranta, jog tik verslas kuria darbo vietas, taip pat ir biudžetinėms įstaigoms. Verslo puldinėjimas yra savotiškas priešų ieškojimo metodas, viešųjų ryšių akcija, siekiant atitraukti žmonių dėmesį nuo gilesnių ekonomikos smukimo priežasčių.
Ar matote alternatyvą šiai koalicijai?
Matau du galimus kelius. Dabartinė koalicija iš esmės pertvarko Vyriausybę, kuri pradėtų gaivinti ekonomiką. Jeigu valdančioji koalicija to nepadarys, anksčiau ar vėliau formuosis didžioji (ar vaivorykštinė) koalicija arba centro kairės koalicija, prie kurios prisijungtų kuri nors liberali partija.
Arvydas JOCKUS
