Seimo inicijuojama apkaltos procedūra Krikščionių partijos frakcijos nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui – beprotybė ir valdančiųjų kerštas „krikščionims“ už tai, jog šie nepalaiko Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, tvirtina Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius.
- Kaip politinės partijos lyderis turbūt su nerimu stebite Seimo veiksmus L. Karaliaus ir A. Sacharuko atžvilgiu. Neabejojama, kad Seimui užteks balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą, tad procesas įsibėgės. Ar nebijote prarasti dviejų frakcijos narių?
- Sutinku, kad L. Karalius ir A. Sacharukas, kaip ir dešimtys kitų Seimo narių, nusižengė Seimo Statutui praleisdami Seimo posėdžius, balsuodami už kolegas. Tačiau teisinėje valstybėje dvigubų standartų neturėtų būti. O šiems parlamentarams, opozicijos atstovams, keliami išskirtiniai reikalavimai. Kai opozicijos nariams keliama atsakomybė didesnė nei numatyta Statute, kitaip nei teisiniu nihilizmu to negalėčiau pavadinti.
Tai ir politinis susidorojimas, darantis žalą ne tik Seimui, bet ir visai teisinei sistemai.
Akivaizdu viena: ši apkalta politiškai motyvuota. Ir nemanau, kad KT teisins dvigubus Seimo standartus ir ignoruos Konstitucijos nuostatą, kur teigiama, jog visi Seimo nariai prieš įstatymus yra lygus.
- Tad, jūsų nuomone, KT gali pasakyti, jog Seimo nariai priesaikos nesulaužė ir Konstitucijos nepažeidė?
- Įtariu, kad KT darys teisines išvadas. Tačiau gali būti priimtas ir griežtesnis sprendimas viso Seimo atžvilgiu. Juk Seimas nepagrįstai vilkino galimybę sugriežtinti įstatymus ir numatyti didesnę atsakomybę už posėdžių praleidimus, balsavimus už kitą Seimo narį.
Reikia skirti politinę interpeliaciją nuo teisinės apkaltos. Daug kas neskiria. Primenu: apkalta gali būti surengta tik šiurkščiai pažeidus konstituciją, padarius nusikaltimą.
- Prabilta ir apie tai, jog apkalta jūsų partijos nariams tėra valdančiųjų kerštas už tai, jog „krikščionys“ (tada dar frakcija „Viena Lietuva“ - red. past.) nusprendė neberemti koalicijos? Kodėl taip teigiate?
- Apie tai, kad apkalta tėra valdančiųjų kerštas žino kiekvienas Seimo narys. Parašai po politine apkalta buvo surinkti iš karto po to, kai mūsų frakcija perėjo į opoziciją. Mūsų frakcijos nariai buvo įspėti: jeigu liksite valdančiojoje koalicijoje – tokio politinio susidorojimo nebus.
Teko su daugelio frakcijų atstovais šnekėtis. Visi iš esmės sutinka, kad tai – beprotybė, tai yra nesiskaitymas su teisinės valstybės principais.
- Tačiau pirminiai balsavimo už komisijos išvadas dėl galimos apkaltos balsavimo sako ką kita. A. Sacharuko atveju po pateikimo komisijos išvadoms pritarė 81 aprlamentaras, L. Karaliaus atveju – 73.
- Kadangi tai populistinis klausimas, toks rezultatas manęs nestebina. Kai kurie Seimo nariai, matydami, jog balsavimo rezultatą bet kokiu atveju lems valdančioji koalicija, paprasčiausiai nenorėjo būti nepopuliarūs prieš savo rinkėjus.
Visuomenėje žmonės neskiria, kur teisiniai, o kur jau politiniai motyvai, kur moraliniai pažeidimai. Visuomenės nuomonė suformuota, o Seimo nariams, pasinaudojus šia situacija, patogu uždirbti papildomų reitingų.
Jei apkalta vis dėlto įvyks, neabejoju, jog toks precedentas turės ilgalaikes politines pasėkmes: nebejotinai turėsime nuolatines valdančiųjų atakas prieš opoziciją: bus bandoma nuolat rengti apkaltas taip bandant pakeisti rinkėjų valią.
