Į aktyvią politiką grįžęs Krikščionių partijos pirmininku išrinktas ekspremjeras Gediminas Vagnorius kritikuoja dabartinį Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, kuris, jo nuomone, neturi jokio ekonomikos gaivinimo plano.
Interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai jis sakė, kad Krikščionių partija dalyvautų valdančiojoje koalicijoje, deleguodama savo ministrus į Vyriausybę, jeigu Premjeras, kiti koalicijos partneriai pritartų partijos siūlomam neatidėliotinų veiksmų ir būtiniausių ekonominių pokyčių planui.
"Tačiau patys jokių postų neprašome, jokių derybų nevedame ir nevesime. Pagal mūsų veiksmų planą, į mūsų pasirengimą, Vyriausybės vadovo prerogatyva teikti siūlymus, kuriuos mes neabejotinai nagrinėtume. Bet aš asmeniškai neplanuoju dalyvauti šioje Vyriausybėje, ir nelabai įsivaizduoju savo darbo Vyriausybėje, kurios vadovas vengia aktyvios ekonominės politikos",- sakė G. Vagnorius.
Jeigu nepavyktų įtikinti A. Kubiliaus būtinumu siekti ekonominių pokyčių, Krikščionių partijos dalyvavimas Vyriausybėje, G. Vagnoriaus teigimu, būtų neprasmingas ir visiškai nenaudingas nei visuomenei, nei žmonėms, nei jo partijai.
- Kodėl dabar nutarėte grįžti į didžiąją politiką? Ar dėl to, kad yra krizės, nuosmukio laikotarpis ir paprastai sunkmečiu žmonės labiau ieško politinių "gelbėtojų". Tokiu metu galbūt lengviau pelnyti žmonių pasitikėjimą, ypač jeigu esi žinomas, patyręs, ekonomikos dėsnius išmanantis politikas?
- Dvi priežastys. Visų pirma tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) vadovas, Premjeras A. Kubilius, pasukdamas socialistinės lygiavos keliu, išdavė, mūsų manymu, centro dešinės partijos ekonomines, socialines ir politines vertybes. Todėl šiandien nebeliko klasikinės nei konservatorių, nei krikščionių demokratų partijos. Mes esame pasiryžę ir turime politinės valios tapti vakarietiška centro dešinės tradicine partija.
Kita priežastis - nepagrįstai gilėjanti ekonominė ir finansinė krizė, kurią sukėlė A. Kubiliaus nenoras gaivinti ekonomiką ir neturėjimas jokios finansų politikos. Šiandien aš ir mano kolegos jaučiamės reikalingesni, nes turime patirties, kaip išvesti šalį iš gilėjančio ekonominio nuosmukio ir augančio nedarbo. Galbūt tikimės, kad ir dalis visuomenės grįš prie pasitikėjimo profesionalesne politika.
- Ar, Jūsų nuomone, Krikščionių partijos įkūrimas gali būti sėkmingas politinis projektas, turint mintyje, kad tai, sakyčiau, yra "santuoka" iš reikalo, nes "Vienai Lietuvai" reikėjo Jūsų politinio autoriteto, Jūsų patirties, o Jums reikėjo sustipinti savo pozicijas parlamentiniu lygmeniu?
- Tai buvo trijų politinių jėgų jungimasis, ir aš jo nevadinčiau "santuoka". Jis yra naudingas ne tik mūsų politinėms jėgoms, bet, manau, ir Lietuvos žmonėms, nes pusė šalies gyventojų save priskiria centro dešinėms pažiūroms pagal ekonomines, socialines ir moralines vertybes. Keistai atrodo, kai Lietuvoje nelieka tradicinių centro dešinės partijų. Mes vadovaujamės pirmiausia ideologinėmis vertybėmis. Priešingu atveju mes būtume galėję ieškoti prisijungimo prie kokios nors centro kairės partijos ar kokios nors liberalios partijos, ir tai būtų nesunku padaryti.
- Ką turi bendro pavadinimas Krikščionių partija su Jūsų programinėmis nuostatomis? Ar tai tiesiog etiketė, prekinis ženklas rinkėjams prisivilioti? Į kokį elektoratą Jūs orientuojatės, ar gali būti Jūsų partijos nariu, pavyzdžiui, kitos religinės konfesijos atstovas?
- Norėčiau labai aiškiai pabrėžti, kad Vakarų Europoje, senojoje Europoje tradicinės centro dešinės partijos yra vadinamos klasikiniais vardais. Tai dažniausiai krikščionys demokratai arba krikščionių partijos, konservatoriai arba modernieji konservatoriai. Mes pasirinkome klasikinį pavadinimą, dominuojantį Europoje. Krikščioniškas pavadinimas atspindi ne religines nuostatas, o krikščioniškas kultūrines ir dvasines vertybes. Kaip yra Vokietijoje, Austrijoje, taip pat ir Lietuvoje - tokioje partijoje gali veikti įvairių tikėjimų žmonės. Tai ne pagal religinius kriterijus kuriama politinė jėga. Mes pasiryžę kurti tradicinę vakarietišką partiją su klasikinėmis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis nuostatomis.
- Mažoms, neįtakingoms partijoms per rinkimus sunku tikėtis sėkmės. Su kokiomis politinėmis jėgomis Krikščionių partija planuotų bendradarbiauti, galbūt sudaryti koalicijas per rinkimus?
- Mes jau kalbamės dėl jėgų vienijimo savivaldybių rinkimuose. Šiuo metu skirtinguose rajonuose yra skirtinga padėtis. Kai kuriose Žemaitijos rajonuose jau sutarta su dviem liberalų partijomis sudaryti koaliciją per savivaldybių rinkimus, kai kuriuose rajonuose bus koalicija su Tėvynės sąjunga.
- Jūs buvęs Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) valdybos pirmininkas. Gal ateityje Jūsų partija sieks susijungti su TS-LKD?
- Tai dar ankstyvas kelias. Bet ateityje, manau, tęsis partijų vienijimosi procesai ir liks viena konservatorių ar krikščionių partija su tokiu ar panašiu pavadinimu, viena socialdemokratų ir viena liberalų partija. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, susiklostys panaši sistema, nes politiniai dėsniai veikia vienodai visoje Europoje.
- Ar sugebėsite suvaldyti jungtinę Krikščionių partiją, kurioje sakyčiau, labai įvairi, marga publika: buvę Jūsų partiečiai, šou pasaulio atstovai, Statutą pažeidę politikai?
- Mūsų frakcija buria įdomias asmenybes, įvairių profesijų ir skirtingos patirties politikus. Mes turime labai stiprių profesionalų, teisininkų. Frakcija nėra blogesnė negu kitos Seimo frakcijos, nors gal kai kuriems trūksta šiek tiek patirties. Bet dauguma frakcijos narių turi stiprią motyvaciją siekti profesionalumo ir ilgalaikių dalyvavimo politikoje interesų. Tai pats svarbiausias dalykas, kuris skatins visus tobulėti. Manau, kad ne tik partijai reikalinga frakcija, bet ir frakcijai reikalinga stipri politinė jėga, kuri leistų Seimo nariams planuoti savo politinę veiklą ilgesnei perspektyvai.
Dėl to yra abipusis interesas tiek partijai griežtai laikytis būtinos vidinės disciplinos ir ekonominės socialinės politikos įsipareigojimų, tiek ir frakcijai laikytis Krikščionių partijai būdingų moralios politikos reikalavimų. Aš tikiu frakcijos pažanga, kurią ji jau įrodė per pusmetį, ir tai suteikia didelio optimizmo. Bendrai dirbant buvo paruošta antikrizinė programa, neatidėliotinų veiksmų planas.
- Premjeras Andrius Kubilius yra pasakęs: jeigu Krikščionių partija nori prisijungti prie valdančiosios koalicijos, turi aiškiai pasakyti, kad yra pasirengusi įgyvendinti tą Vyriausybės programą, kuri iki šiol buvo įgyvendinama. Tuo tarpu Jūs kritikuojame šią programą, teikdami savo neatidėliotinų veiksmų planą. Kaip planuojate suderinti pozicijas ir susitarti dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos?
- Kaip ir daugelis Lietuvos piliečių, mes negalime pritarti A. Kubiliaus vykdomai politikai, nes jos iš viso nematome. Nėra jokio ekonomikos gaivinimo plano, nėra jokio veiksmų plano, nėra jokio antikrizinio štabo, todėl mes negalime pritarti neveikimui. Tokios panašios nuomonės laikosi ir kiti koalicijos partneriai, kurie aiškiai duoda suprasti suinteresuotumą siekti pokyčių Vyriausybės ekonominėje politikoje. Tolesnis neveikimas paprasčiausiai sužlugdys Vyriausybę, sužlugdys koaliciją ir atneš sunkių nedarbo augimo ir viešųjų finansų krizės ilgalaikių pasekmių.
A. Kubilius, mano manymu, turi kažkokių man nesuvokiamų kompleksų, vengia domėtis ekonomine politika, praktiškai nusišalino nuo savo tiesioginio darbo ir pastaruoju metu akivaizdžiai blaškosi. Vieną dieną jis kviečia prisijungti prie koalicijos ir žada svarstyti neatidėliotinų veiksmų planą, o kitą dieną skelbia, jog nauji koalicijos partneriai turi besąlygiškai sutikti ar netgi pradėti viešai girti A. Kubiliaus vidaus politiką.
Mes elgiamės nuosekliai, pateikdami savo neatidėliotinų veiksmų planą, kuriame yra nurodytas ekonominių pokyčių orientyras. Tikimės, jog koalicijos partneriai atidžiai išnagrinės mūsų siūlymus, kurie yra paremti ne politinėmis ambicijomis, bet ES valstybių, sėkmingai įveikusių ekonominę ir finansų krizę, pavyzdžiu. Visos nuostatos yra realios ir patikrintos kituose kraštuose. Mes nereikalaujame būtinai pritarti kiekvienai nuostatai, galime diskutuoti, tartis, bet turime susitarti dėl esminio klausimo: Vyriausybės vadovas turi apsispręsti, ar jis nori esminių pokyčių ir ekonomikos gaivinimo, ar jis toliau tikisi išgyventi šitą sunkmetį nieko neveikdamas.
- Jeigu Jums nepavyktų susitarti dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje, ar liktume opozicijoje?
- Jeigu nepavyktų įtikinti A. Kubiliaus dėl būtinumo keisti ekonomikos kryptį, siekti ekonominių pokyčių, mūsų dalyvavimas Vyriausybėje, kuri neturi jokios ekonominės politikos ir jokios politinės valios išbristi iš šio pavojingo sunkmečio, būtų neprasmingas ir visiškai nenaudingas nei visuomenei, nei žmonėms, nei mums patiems.
- Pavasarį Seimo opozicija ketina inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą Premjerui A. Kubiliui. Ar paremsite šią iniciatyvą?
- Pirmiausia stengiamės sustiprinti centro dešinės koaliciją, reformuojant Vyriausybę ir siekiant pakeitimų ekonominėje programoje. Tam nereikalinga keisti dabartinės Vyriausybės programos, kuri yra labai aptaki, bendro pobūdžio. Mes siūlome šiais metais patvirtinti konkretų veiksmų planą, atsižvelgiant į mūsų pateiktus siūlymus.
- Kaip balsuotumėte dėl nepasitikėjimo?
- Mes patys neinicijuosime nepasitikėjimo. Tačiau jeigu nematysime jokių pokyčių Vyriausybės veikloje, neatmetame galimybės svarstyti opozicijos siūlymus. Tačiau kol kas apie tai negalvojame, nes tai būtų per anksti. Tokie skuboti sprendimai, manau, gali destabilizuoti šalies politinę sistemą.
- Jeigu derybos dėl Krikščionių partijos prisijungimo prie valdančiosios koalicijos būtų sėkmingos, ar sieksite, kaip kalbama, finansų ir ūkio ministrų postų, kas galėtų eiti šias pareigas?
- Jeigu Vyriausybės vadovas, kiti koalicijos partneriai pritartų mūsų pirmaeilių pokyčių programai, mes dalyvautume valdančiojoje koalicijoje, deleguodami savo ministrus į Vyriausybę. Tačiau patys jokių postų neprašome, jokių derybų nevedame ir nevesime. Pagal mūsų veiksmų planą, mūsų pasirengimą, Vyriausybės vadovo prerogatyva yra teikti siūlymus, kuriuos mes neabejotinai nagrinėtume. Bet aš asmeniškai neplanuoju dalyvauti šioje Vyriausybėje, ir nelabai įsivaizduoju savo darbo Vyriausybėje, kurios vadovas vengia vadovavimo šalies administracijai ir aktyvios ekonominės politikos.
- Vis dėlto už kokią sritį norėtumėte prisiimti atsakomybę Vyriausybėje, ar tai būtų finansai ir šalies ūkis?
- Mes nesvarstėme to. Iš principo sutarėme nesvarstyti jokių sričių, jokių postų, nes tai būtų, mūsų manymu, neetiška. Mums nepatinka dabartinio Seimo tradicijos, kai vykdavo derybos dėl postų dalybų. Tai nėra šiuolaikiška ir vakarietiška pozicija dalytis postus, ypač pagal neaiškius kriterijus.
- Ar įmanomas būtų Jūsų dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje, jeigu tik Seime jums būtų pasiūlyti postai - Seimo vicepirmininko, Kaimo reikalų komiteto pirmininko, o Vyriausybėje - nieko?
- Seimo formatas šiek tiek kitoks. Pagal dabar galiojantį ankstesnį "Vienos Lietuvos" frakcijos ir TS -LKD susitarimą, jai priklauso Seimo vicepirmininko portfelis ir Kaimo reikalų komiteto pirmininko postas, kuris laikinai buvo "paskolintas". Tų pareigybių sugrąžinimas, manau, yra būtinas, bet tai nereikštų visateisio dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje.
- Jungiamajame suvažiavime, kuriame susikūrė Krikščionių partija, dalyvavo Jūsų vadovautų vyriausybių buvę ministrai, tarp kurių - dabartinis Seimo narys Vidmantas Žiemelis, eksministrai Algis Žvaliauskas, Elvyra Kunevičienė, Rimantas Pleikys. Ar tai būtų Jūsų galimi kandidatai į ministrų postus?
- Pirmiausia į ministro postą mes deleguotume mažiausiai vieną frakcijos atstovą. Pirmenybę teiktume frakcijos nariams. Į ministro postą neatmetame galimybės siūlyti ir stiprų vadybininką, jeigu mums jo prireiktų kokioje nors pozicijoje. Mes turime stiprių kandidatų, absoliučiai nenorėtume prisirišti prie buvusių vyriausybių ministrų.
- Esate pareiškęs, kad nenorite būti ministru, nes sunkiai įsivaizduojate bendrą darbą su Premjeru A. Kubiliumi. Jūs du kartus buvote Premjeras - 1991-1992 ir 1996-1999 m. Ar turite slaptą svajonę trečią kartą tapti Vyriausybės vadovu, jeigu susiklostytų palankios aplinkybės?
- Aš tokios svajonės neturiu ir tokios perspektyvos mane nelabai žavi. Nors niekada nežinai, kas gyvenime gali nutikti.
Šiuo atveju noriu pasakyti, kad mano ir A. Kubiliaus požiūris į ekonomiką, į ekonomikos programas, į valdymo metodus, rinkos priežiūrą iš esmės skiriasi. Jis yra aktyvios politikos vengimo šalininkas, leidžiantis savaime rutuliuotis procesams ministerijose. Aš esu aktyvios politikos ir valingų sprendimų šalininkas. Man būtų žmogiškai sunku sėdėti Vyriausybėje ir stebėti chaotiškus procesus, žinant, kad galima suvaldyti ir pakeisti ekonominę padėtį.
- Ačiū už pokalbį.
