Valstybės kontrolierės Giedrė Švedienė teigia neketinanti atsistatydinti, o savo sprendimą kreiptis į teismą dėl per krizę sumažinto atlyginimo vadina teisėtu.
„Neketinu atsistatydinti, nes, manau, kad turėčiau atsistatydinti jeigu nebūčiau kėlusi šios problemos, tai yra akivaizdus teisės aktų pažeidimas. Noriu, kad ši problema būtų išspręsta“, – antradienį Seime teigė kontrolierė, Seime aiškindama, kodėl kreipėsi į teismą.
„Teisėtas veiksmas negali būti nemoralus“, – pridūrė ji, atsakydama į priekaištus, kad jos elgesys esąs nemoralus.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis, G.Švedienę pavadino arogantiška ir priekaištavo, kad 25 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o ji gaudama nemažą atlyginimą, reikalauja, kad būtų grąžinta neišmokėta dalis.
G.Švedienė parlamentarams pareiškė, kad ją stebina Seimo dėmesys jos asmeniui. „Tie auditai, kuriuose mes pasisakėme kritiškai, gal kažkam ir užkliuvo, nes šiandien į teismus kreipėsi tūkstančiai valstybės tarnautojų, pareigūnai, todėl stebina išskirtinis dėmesys mano asmeniui“, – teigė G.Švedienė.
Kai kuriems politikams pagrasinus, kad dėl tokio G.Švedienės elgesio Seimas gali nepatvirtinti Valstybės kontrolės ataskaitos, jos vadovė pareiškė, kad jos „istorija“ neturi būti siejamas su institucijos veiklos vertinimu. „Tai Valstybės kontrolės, o ne valstybės kontrolierės ataskaita“.
Vėliau žurnalistams G.Švedienė pareiškė, kad nuo spalio daliai valdininkų atstačius atlyginimus, kaip reikalavo Konstitucinis Teismas, daliai tarnautojų atlyginimai liko sumažinti.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad kai kuriose valstybės institucijose vadovybės algos yra 30 proc. mažesnės negu pavaldinių – vadovybės algos yra mažesnės, negu žmonių, kurie turi mažesnes kompetencijos ribas“, – teigė valstybės kontrolierė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nėra gavusi jokių pastabų ir jokių priekaištų dėl Valstybės kontrolės darbo.
Iškviesti į Seimą G.Švedienę pasiaiškinti yra pareikalavę į valdančiąją koaliciją įeinančios frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai parlamentarai Andrius Mazuronis ir Petras Gražulis.
G.Švedienės sprendimą neatsiimti ieškinio neigiamai įvertino ir opozicija.
Dėl siekio per teismą atgauti neteisėtai sumažintą atlyginimą G.Švedienę buvo išsikvietusi Seimo valdyba. Po G.Švedienės apsilankymo Seime Valstybės kontrolė išplatino jos pareiškimą, kuriame ji teigė nesutinkanti su kai kurių politikų vertinimais, jog kreiptis į teismą dėl neišmokėtos atlyginimo dalies yra nemoralu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs per tūkstantį valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą.
Nesumokėtas darbo užmokesčio skirtumas susidarė tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 metų pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo privalu mokėti. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs neteisėtu neproporcingą teisėjų bei tarnautojų tarnautojų atlyginimų mažinimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
