Antradienį duodamas interviu Lietuvos radijui premjeras Gediminas Kirkilas pasakė, kad galimybės susitarti su konservatoriais dar neišsemtos, bet jei konservatoriams rūpi tik nuversti „Pocių ir Janušką, tai aišku, darbo nebus“.
- Premjere, dabar kalbama apie pirmalaikius Seimo rinkimus, pirmadienį socialdemokratai jau pasiūlė, kad reikia rengti pirmalaikius Seimo rinkimus birželio 24 d. Po to politologai jau komentuoja, kad toks socialdemokratų žingsnis – tai bandymas sudaryti naują koaliciją, su kuria galima būtų valdyti ir nereiktų tų pirmalaikių rinkimų. Ir dar tą pačią dieną paaiškėjo, kad sudarant naują koaliciją ji būtų tokia pati, kaip po Seimo rinkimų. Kaip yra iš tikrųjų, ar galėtumėt šiandien pasakyti, ar yra galimybė derėtis toliau su konservatoriais ir nereiktų kalbėti apie rinkimus priešlaikinius?
- Pirmiausia, Seimas turi suprasti, kad reikia dirbti, o ne taip, kaip atsitiko praėjusią savaitę ir prieš tai. Manau, visoms frakcijoms yra apie ką pagalvoti. Visada tokiais atvejais, visose demokratinėse šalyse, jeigu parlamentas negali dirbti, tai jis yra paleidžiamas, žmonės išrenka kitą. Aš negaliu pasakyti, kad visos frakcijos destruktyviai veikia, bet akivaizdu, kad parlamente susidarius tokiom laikinom taktinėm koalicijoms – konservatorių, Darbo partijos ir liberaldemokratų, yra blokuojamas Seimo darbas. Mes tai ir pasakėm, jeigu negalim dirbti, tai tada rinkim kitą parlamentą. Manau, kad konservatoriai turi patys įvertinti savo veiksmus. Aš sakiau aiškiai, negalima kas antrą dieną sakyti – remsim gal neremsim, dėl to remsim, dėl to – ne. Yra sutartis ir ta sutartis, mano nuomone, yra vykdoma. Apskritai mes galvojam, kad negalima pusę metų purtyti tokias tarnybas kaip VSD. Visą laiką jie kompromituoja. Reikia priimti sprendimus. Tuo labiau, kad tie reikalavimai, kuriuos kelia konservatorių lyderis, nežinau, ar čia visos jų partijos nuomonė, visiškai nėra net Vyriausybės kompetencijoj. Mes tai vakar ir pasakėm. O politikoj visada galima rasti susitarimus, tik reikia, kad visi į save savikritiškai pažvelgtų.
- Tai su konservatoriais galima būtų dar derėtis?
- Manau, kad visada galima derėtis, mes tiesiog turim pasižiūrėti, ką mes pasirašėm. Yra aukštojo mokslo reforma, partijų susitarimas yra ruošiamas, šeimos politikos stiprinimui greitai Vyriausybės taip pat pasiūlys sprendimus. Šiandien pristatau visų Seimo frakcijų seniūnams atominės energetikos projektą ir t.t. Yra ką veikti Seime be šitų besitęsiančių skandalų. Negali 2/3 Seimo darbotvarkės laiko užimti komisijos, tyrimai, išvados ir pan. Dar neišsemtos galimybės susitarti su konservatoriais, grįžti prie mūsų susitarimo ir normalaus darbo. Tačiau jeigu jau konservatoriais aiškiai pareikštų, kad jiems rūpi tik Pocius ir Januška, tai aišku, darbo nebus. Yra galimybės, įvairios galimybės, nebūtinai sudaryti koaliciją. Galima turėti ir susitarimus su atskirom partijom, ir su socialliberalais, ir galbūt su Darbo partija. Galima turėti kiekvieną kartą atskirais projektais susitarimus. Aš tikiuos, pavyzdžiui, kad Seimas atsakingai pažiūrės į tikrai strateginį šalies projektą – naujos atominės elektrinės statybą. Čia lemia ir laikas. Jei dabar sprendimai nebus greitai priimti, tai šitas projektas, kurie nėra vien tik Lietuvos, ir laikas čia daug ką reiškia. Jei greitai bus priimtas įstatymas, prasidės projektavimo darbai, bus dirbama su bankais. Keturios valstybės čia yra įtraktos, sprendimai turi būti greiti, tikslūs ir pagal grafiką.
- Dėl naujos atominės elektrinės įstatymo – šiandien jūs susitinkate su Seimo frakcijų seniūnais ir bandysite kalbėti apie šį įstatymą bei įtikinti, kad jis reikalingas. Tačiau jis nebuvo viešai svarstytas ir taip skubiai stumiamas, kodėl tokia skuba?
- Tai netiesa, kad jis nebuvo viešai svarstytas. Buvo svarstomas viešai, atvirai, buvo pakviesti socialiniai partneriai. Kaip žinote, visų negali sukviesti, bet socialiniai partneriai – verslo darbdavių konfederacija, pramoninkų konfederacija – jie dalyvavo. Dabar projektas yra pristatomas. Yra grafikas darbų. Jeigu mes pagal šį darbų grafika greitai nepriimsime įstatymo, tai mes pradėsim atsilikti nuo šito grafiko. Jokia skuba, tiesiog dirbama pagal grafiką. O Seimo frakcijų vadovams tiesiog pristatoma šito įstatymo esmė. Ten yra kelios labai svarbios pozicijos, kurioms Seimas turi pritarti. Įstatymas buvo ruošiamas ekspertų, viskas yra įvertinta. Tarp kitko ekspertai ne vien ekonomistai, bet ir atominės energetikos, yra kai kurių specifinių klausimų šiame įstatyme. Taip pat jame yra pristatytas būsimas nacionalinis investuotojas. Mes turim turėti investuotoją, kuris galės pasiskolinti pinigus banke arba net keliuose bankuose. Tai yra labai didelis projektas, jo kaina yra apie 7 mlrd. litų tik iš Lietuvos pusės.
- Praėjusią savaitę susilaukėt kritikos iš ES komisarės Dalios Grybauskaitės, kad Lietuva nesugeba pasiimti pakankamai jai skirtos ES paramos. Dabar ir spauda skelbia, ir valdininkai pripažįsta, kad taip iš tikrųjų ir yra. Pavyzdžiui, pernai panaudota tik 80 proc. ES paramos, skirtos aplinkosaugos projektams, socialinės apsaugos ir darbo ministerija panaudoja vos 15 proc. lėšų, taip kaip čia yra?
- Pasakysiu, kad fondų įsisavinimas nėra kažkoks soclenktyniavimas tarp šalių. Šitie visi fondai turi būti įsisavinti iki 2008 metų pabaigos, kitaip sakant – iki 2009 m. Todėl suprantama, kad pačioj pradžioj Lietuva, pradėdama įsisavinti šituos fondus, galbūt dar neturėjo didelės patirties. Kita vertus, jau dabar mes matom, kad iš esmės projektai yra paruošti, jų yra net daugiau, negu yra tam lėšų. Yra įvairi specifika – aplinkosaugos projektai yra vieni, čia yra daug derinimo su savivaldybėm. Antra vertus, mes visada sakom, kad galima padaryti geriau, bet pinigų įsisavinimo tempai kasmet dvigubėja, jei pažiūrėsit objektyviai. Mes dabar šiek tiek net supaprastinom tvarką, kad įsisavinimas būtų greitesnis. Pavyzdžiui, žinybos gali avansuoti projektus, po to pinigai bus grąžinami. Mes dar galvojam supaprastinti tvarką, paskyriau specialų koordinatorių šiems projektams. Pagal mūsų paskaičiavimus, pinigai iki 2008 metų pabaigos bus įsisavinti.
- Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suspės vietoj 15 įsisavinti 100 proc.?
- Taip. Aš jums ir sakau, kasmet tempai įsisavinimo dvigubėja.
- Ar jau yra numatytas kandidatas į finansų ministro postą vietoj atsistatydinusio Zigmanto Balčyčio?
- Ne, dar kol kas ne. Mes apie tai dar galvojam. Reikia man pasitarti ir su partija, ir su Prezidentu, kuris, kaip žinote, šiuo metu turi vizitą Paryžiuje. Tai aš kol kas čia nematau didelės problemos. Manyčiau, kad mes turim pakankamai laiko nuspręsti ir priimti teisingą sprendimą,. Tuo labiau, kad mažumos Vyriausybėj tai turi būti stiprus politikas, žinantis visus klausimus, tie patys fondai, nes čia didžiausią vaidmenį vaidina finansų ministerija ir euro įvedimas, konvergencijos programa, ir daugelis kitų dalykų
- Šį postą gali užimti ponas Šadžius?
- Mes teigiamai vertinam poną Šadžių, jis turi gerą patirtį, neatsitiktinai jis buvo paskirtas finansų viceministru.
- Šįryt susitikote su žemės ūkio komisare Mariann Fischer Boel, kokius svarbius Lietuvai reikalus aptarėte? Galbūt kalbėjote apie paramos, lėšų skyrimą?
- Kaip tik čia yra tas sektorius, kur įsisavinimas lėšų vyksta labai gerai. Pagrindinis klausimas, dėl kurio mes kalbėjom, tai, kadangi norima peržiūrėti žemės ūkio politiką, tai mes ir kitos naujos šalys negauna tokios pat paramos, kokią gauna kitos šalys. Ji kasmet didėja. Bet mums iškyla klausimas, ar mes lyginant su vadinamosiomis senosiomis šalimis nebūsim nuskriausti, kai po 2013 metų bus vienaip ar kitaip keičiama žemės ūkio politika. Tai Komisarė pasakė, kad pagrindinis dalykas, reformuojant žemės ūkio politiką, turėtų būti skatinimas kitokios efektyvesnės gamybos. Kaip jie sako, kad iš vieno pilioraus pinigai daugiau būtų permesti į kitą, kuris skatina įvairią gamybą. Taip pat skatins naujų technologijų diegimą pačiam žemės ūkyje. Toks jos mąstymas, tačiau jis atsakė į svarbiausią klausimą, kad politika bus tokia, kad naujųjų šalių, lyginant su senosiomis šalimis, skirtumas bus užpildytas, mes socialiniu požiūriu tikrai dėl to nenukentėsim. Sakė, kad ir Lietuva, ir kitos naujosios šalys turės tokią pačią paramą kaip ir senbuvės.
- Grįžkim prie politikos, socialdemokratų partijos prezidiumas pirmadienį įpareigojo Vilniaus skyriaus narius balsuojant dėl valdančiosios koalicijos formavimo sostinėje neremti galimų nušalintojo Prezidento Rolando pakso, liberalcentristų vadovo Artūro Zuoko ir Vilniaus konservatorių lyderio Kęstučio Masiulio. Ar tai yra įmanoma?
- Aišku įmanoma. Manau, kad jau jūsų šitie paminėti politikai patys turėtų suprasti, kad jie tampa kliūtim suformuoti koaliciją Vilniaus mieste. Kitas variantas yra socialdemokratams likti opozicijoje Vilniaus mieste. Nematau ypatingo būtinumo būtinai būti valdančioje koalicijoje, jeigu čia štai tiek nesutarimų. Galbūt apskritai visiems reikia atšalti Vilniaus mieste ir pradėti galvoti galbūt apie platesnę koaliciją, apie kitokius susitarimus ir ieškoti kitų lyderių, kurie nėra taip kontroversiškai žiniasklaidoje vertinami.
- Ką gi darysit su socialdemokratu Algirdu Paleckiu, realiu kandidatu į Vilniaus merus, kuris neklauso partijos lyderio?
- Čia galima pasakyti pagal tą lietuvišką patarlę: kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Kiekvienas politikas, dalyvaudamas kokios nors organizacijos veikloje, turi laikytis tos organizacijos statuto, įprastų tradicijų. Jeigu jis to nesilaiko, tai žinot...mes gi matėm daug tokių politikų, kurie šokinėdavo iš partijos į partiją.
- Jis nešokinėja.
- Bet paskui pradeda šokinėti, iš pradžių sukelia sąmyšį. Bet aš tikiuosi, kad Algirdas dar supras visos organizacijos veiklos prasmę, jeigu jis nori veikti. Čia nėra kito būdo – reikia arba įtikinti daugumą, arba paklusti jos sprendimams. Nebūna taip, kad vienas yra teisus, o visi kiti – neteisūs. Reikia įsiklausyti ir į kitų patarimus, ir kai ką aš matau pas mus partijoje pakaitina artėjantis suvažiavimas, čia įvairiai visi pradeda elgtis. Bet aš neabejoju, kad mes rasim sprendimą.
- Tai kuris variantas realesnis – darbas opozicijoje ar darbas pozicijoje formuojant koaliciją, kurios jūs norit?
- Vilniaus mieste pagal dabartinę situaciją aš manau, kad iš tikrųjų nepavyks susitarti dėl platesnės koalicijos, kai kurie lyderiai, jau čia jūsų minėti, neatsisako ambicijų, o tai labai palengvintų derėjimąsi. Todėl dabar man rodosi, kad geriausia būtų atsitraukti ir pasakyti, kad socialdemokratai lieka opozicijoje.