Premjeras Gediminas Kirkilas trečiadienį pareiškė, kad Lietuvai ateityje teks įsigyti naikintuvus oro erdvės apsaugai, tačiau kartu pažymėjo, kad toks pirkinys būtų mažesnė našta, jei Baltijos šalys karinius orlaivius pirktų kartu.
Premjeras po Vyriausybės posėdžio žurnalistams taip pat sakė, NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse pratęsimas ilgesniam laikotarpiui leistų geriau pasirengti naikintuvų įsigijimui.
„Mes dažnai siūlom Baltijos kaimynams ir partneriams kooperuotis, nes tokie pirkimai labai brangūs. Trys valstybės galėtų pakelti tokią naštą, pirkti pigiau. Antras punktas, kuo ilgiau turime oro policiją, tuo ilgiau galime ruoštis pirkimui. Žinoma, anksčiau ar vėliau tą reikės daryti“, - konstatavo Vyriausybės vadovas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nebuvo toks konkretus sakydamas, kad naikintuvų įsigijimas yra tik vienas iš oro erdvės apsaugos variantų.
„Esame įsipareigoję NATO, kad po 2011 metų apsvarstysime, kokios gali būti opcijos po 2018 metų. Viena iš labai priimtinų opcijų, kad tokia pati policijos misija būtų tęsiama ir toliau. Viena iš opcijų, kad Baltijos šalys įsigyja savo naikintuvus. Mes tik kitą savaitę susitikę Rygoje įpareigosime savo ekspertus, kad pradėtų rinkti medžiagą svarstymams, kas galėtų būti po 2018 metų. Jokio formalaus sprendimo priimta nėra. Bet neformaliuose pokalbiuose ypač mūsų pilotai pasvarsto, kad būtų gražu sėdėti ir už tokio naikintuvo šturvalo“, - dėstė J.Olekas.
Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų numato atlikti studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse ateitį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai aptars Latvijoje gegužės 29-30 dienomis vyksiančio susitikimo metu. Planuojama, kad jie patvirtins oro policijos nuo 2018 metų variantų studijos rengimo planą, pirmadienį BNS pranešė KAM.
Baltijos šalys yra įsipareigojusios iki 2011 metų išanalizuoti galimus oro policijos variantus po 2018-ųjų, įskaitant ir naikintuvų įsigijimą. Planuojama, kad sprendimus dėl oro policijos po 2018 metų Baltijos šalys kartu su Aljanso partneriais priims 2010-2011 metais.
Pasak KAM, šiuo metu nėra priimta jokio bendro sprendimo dėl naikintuvų įsigijimo. Toks sprendimas, pasak ministerijos, bus priimtas tuomet, kai bus išanalizuotos įvairios alternatyvos ir bus pasiūlytas efektyviausias sprendimas.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje yra dislokuoti Aljanso šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos projektų.
