Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai daugiausia susiję su užsienio politika ir energetiniu saugumu. Tačiau lyčių lygybė yra kasdienis dabartinės Socialdemokratų partijos vadovaujamos koalicinės Lietuvos Vyriausybės prioritetas, kuris sulauks deramo dėmesio ir kitą šių metų pusmetį.
Be to, žmogaus teisių politika yra neatsiejama Baltijos jūros regiono strategijos ir Rytų partnerystės dalis, siekiant priartinti tokias valstybes kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova prie Europos bei padaryti jas demokratiškesnes. Čia Lietuva aktyviai bendradarbiauja su žmogaus teisių ir lyčių lygybės lyderėmis pasaulyje - Danija, Švedija ir kitomis Skandinavijos šalimis.
Žmogaus teisės, lyčių lygybė, lygios galimybės ir kova su bet kokios formos diskriminacija yra ir socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės politikos principas. Vyriausybės programoje aiškiai deklaruota, cituoju, tai „būtina sąlyga kuriant gerovės valstybę. Kiekvienas asmuo <...> turi jaustis visavertis mūsų visuomenės narys, kad ir kokios ji ar jis būtų lyties, amžiaus, neįgalumo, tautybės ir lytinės orientacijos“. Ankstesnės Socialdemokratų partijos vadovaujamos Vyriausybės taip pat reikšmingai prisidėjo, įtvirtindamos lyčių lygybės principus šalies įstatymuose ir praktinėje politikoje. Stojant į ES, mes pasiekėme, kad būtų priimtas Lygių galimybių įstatymas, įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Kitas Lietuvos pasiekimas - Europos lyčių lygybės instituto įkūrimas Lietuvoje. Dėl to, kad šios ES agentūros būstinė įsikurtų būtent mūsų šalyje, Lietuvai reikėjo konkuruoti su kitomis naujomis ES valstybėmis narėmis - Slovėnija, Čekija. Galiu didžiuodamasis pasakyti, kad man pačiam, būnant Lietuvos Ministru Pirmininku 2006-2008 m., teko prie to prisidėti. Turiu pasakyti, kad tai nebuvo lengva konkurencija. Tai Lietuvą įpareigoja būti pavyzdžiu Europoje lygias galimybių srityje.
Seime socialdemokratai visada siekė ir tebesiekia iniciatyvų, kurios gerintų moterų socialinę ir ekonominę padėtį, nes mes laikomės pozicijos – lyčių lygybė yra gerai visos visuomenės gerovei.
Apskritai Lietuvos socialdemokratų partija rodo deramą pavyzdį – kol kas tai, deja, vienintelė partija Lietuvoje, įvedusi lyčių kvotas kandidatams rinkimuose. Lietuvos socialdemokratai palaiko daugelį Šiaurės Europos valstybių išbandytų lyčių lygybės priemonių politikoje ir versle. Būtent socialdemokratų balsais Seimo Europos reikalų komitete 2012 m. pabaigoje nuspręsta, kad lyčių kvotos biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigose neprieštarauja subsidiarumo principui.
Žmogaus teisių srityje mes, Lietuvos socialdemokratai, principingai siekiame laikytis europinės socialdemokratinės darbotvarkės. Lietuvoje moterys teisę balsuoti įgavo vienos iš pirmųjų Europoje – prie to prisidėjo ir pirmieji Lietuvos socialdemokratai. Tai mūsų Vyriausybę įpareigoja spręsti tokius klausimus kaip smurtas prieš moteris šeimoje, vyrų ir moterų šeimos ir profesinio gyvenimo subalansavimas.
Džiugu, kad čia turime stiprų sąjungininką – Europos Parlamentą, kuris savo pažangiomis idėjomis visada žingsniu priekyje ir kuris iškovojo didesnes galias ES sprendimų priėmime ir nacionaliniams parlamentams.
Todėl ir pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinis matmuo, o kartu ir Lietuvos Seimo vaidmuo čia tampa vis svarbesnis. Seimas ir jo Europos reikalų komitetas siekia ir sieks palaikyti kuo glaudesnius santykius su Europos Parlamentu, jo komitetais, taip pat ir Moterų teisių ir lyčių lygybės, atskirais jo nariais.
Lietuvos pirmininkavimo metu Europos Parlamente turėtų vykti jungtinis parlamentinis posėdis su Europos Parlamentu. Lietuvoje suplanuota 12 parlamentinių matmens renginių: COSAC pirmininkų susitikimas liepą; COSAC plenarinis posėdis spalį; tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija rugsėjį; 7 specializuotų komitetų pirmininkų susitikimai. 2014 m. numatytas ES parlamentų generalinių sekretorių susitikimas ir ES Parlamentų pirmininkų konferencija.
Tikiuosi, kad, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, su Europos Parlamento parama Seimo indėlis bus akivaizdus ne tik įgyvendinant tiesioginius Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, bet ir skleidžiant žmogaus teisių žinią Lietuvoje ir visoje Europoje.
Parengta, remiantis Seimo Pirmininko pavaduotojo ir Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo kalba, pasakyta susitikimo su Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto delegacija Seime metu 2013 m. balandžio 4 d.