Lietuvai, dar ir savo pačios rankomis sugriovus planus statyti atominę elektrinę (kartu su Latvija, Estija bei Lenkija), rusai realiai pradėjo savos jėgainės statybas Kaliningrade. Tai padarę, jie laimėjo labai reikalingą jiems laiką, kurį dėl minėtų priežasčių praradome mes, automatiškai pabranginę dar teoriškai įmanomas tokias statybas Lietuvoje. Dar daugiau, anksčiau pradėję, rusai neabejotinai pritrauks į statybas ir labai reikalingus specialistus iš Lietuvos, o gal net ir investuotojus, ką jie jau mėgino daryti susitikime su Prezidente D.Grybauskaite.
Nes jie taip pat planuoja pritraukti ir investuotojus iš užsienio, kas neabejotinai apsunkina ir A.Kubiliaus Vyriausybės ne tik strateginio užsienio investuotojo paieškas, bet dar labiau tam reikalingų finansinių resursų. Bet kuriuo atveju, jei dar pridėsime galimas AE statybas Baltarusijoje, mūsų projektas bus daug brangesnis Lietuvai, nei ją statytų buvusi valstybės valdoma įmonė LEO, juolab kartu su lenkais, latviais bei estais dalijantis su jais finansine našta, kaip buvo ankstesnės Vyriausybės sutarta. Jau nekalbant apie tai, kad buvo sutarta ir dėl būsimos naujos AE elektros eksporto į šias šalis.
Todėl ir keista, jei ne juokinga, jog A.Kubiliui neaišku, “kam ir kur Rusija ruošiasi pardavinėti Kaliningrado atominėje elektrinėje būsimą pagamintą elektrą”. Iš tiesų pačiai Kaliningrado sričiai tiek elektros nereikia, tačiau neabejoju, kad rusai neinvestuos beveik 2 mlrd dolerių, apie tai nepagalvoję. Tinkama srities geografinė padėtis, pakankama infrastruktūra, kuri dar bus ir plėtojama, akivaizdžiai leidžia eksportuoti elektrą ir Lenkijai, ir Baltarusijai, ir net Vokietijai. Taip pat, aišku, o gal visų pirma, ir į Lietuvą bei Latviją. Konservatoriai tai galėtų nesunkiai sužinoti iš savo rėmėjų elektros importuotojų, kuriems Kaliningrado AE projektas taip pat objektyviai naudingas.
Nevykusiai mėgindamas teisintis, A.Kubilius teigia, jog “Rusijos sprendimai dėl Kaliningrado AE statybos suaktyvėja, Lietuvai darant pažangą dėl atominės jėgainės statybos Visagine”. Jei Premjeras tai supranta, neaišku kam reikėjo griauti ankstesnės Vyriausybės projektą, prarasti daug laiko ir pakibti dabar nuo galimos ar o gal ir nelabai realios užsienio investuotojų malonės? Pagaliau pagrindinis klausimas yra kaina – už kiek, kokiomis sąlygomis užsienio investuotojas sutiks statyti Lietuvoje AE? Nuo to priklausys ir elektros energijos kaina gyventojams, ar apskritai ši kaina bus konkurencinga su elektros importuotojų atgabenama iš Rusijos ir pan.
Šių klausimų Premjeras ir naujai sukurtoji energetikos ministerija akivaizdžiai vengia. Šiuo metu svarbiausia pasiteisinti, kodėl sugriautas projektas statyti Lietuvoje AE šalies valstybinės įmonės pajėgomis kartu su Latvija, Estija ir Lenkija.
Todėl naivokas pasimetusio Premjero A.Kubiliaus klausimas, kam rusai pardavinės elektros energiją iš Kaliningrado AE, neabejoju, sukelia šypsenas bent kiek rimtesniems energetikos ekspertams Lietuvoje. Na, o patiems rusams, matyt, kelia homerišką juoką.
Nesusilaikau nepacitavęs šiai istorijai tinkamo Renatos Šerelytės teksto (“Iš ko juokiasi arklys”)– “Bet išliko vienas mitinis dalykas – homeriškas juokas. Ausylesni žiūrovai gali išgirsti jį specifinėje erdvėje Seimo posėdžių salėje”...
Gediminas Kirkilas, Socialdemokratų partijos vicepirmininkas
