„Per pastaruosius metus matėme, kad investicijos, lėšos, piniginiai srautai iš Rusijos, Baltarusijos dažniausiai būna investuojamos netiesiogiai“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį sakė M. Petrauskas.
„Jeigu žiūrėtume, kas yra galutinis naudos gavėjas, turbūt pamatytumėm Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet dažniausia, kas būna matoma arba parodoma, būna kur nors Europos Sąjungoje, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai Rusijos piliečiai, turintys antrąsias ar trečiąsias pilietybes, pavyzdžiui, Šveicarijos ar Didžiosios Britanijos. Tai tas ryšys su Rusija ar Baltarusija prapuola. Tiesioginių investicijų iš Rusijos ar Baltarusijos matome tik ledkalnio viršūnę“, – kalbėjo M. Petrauskas.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos skyriaus vedėja Alina Budrauskaitė sakė, kad stambios investicijos Rusijoje jau kurį laiką mažėja.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kalbėjo, kad Lietuvos verslas su Rusija ir Baltarusija savo ateities nebesieja.
„Verslas savo santykių ir savo ateities konceptualiai su Rusija ir Baltarusija nebesieja. Kaip su rinka“, – posėdyje sakė jis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pabrėžė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvos įmonės veikiančios Rusijoje ar Baltarusijoje buvo paragintos trauktis iš šių rinkų.
Ji informavo, kad Lietuvos verslo investicijos Rusijoje siekia 103 mln. eurų, o daugiausiai – į prekybą (67 mln. eurų). Tai sudaro 1 proc. visų Lietuvos investicijų į kitas šalis.
Viceministrės duomenimis, Rusijoje yra investavusios 73 Lietuvos įmonės ir gauna apie 11 mln. eurų dividendų. Tuo metu Rusijos investicijos Lietuvoje siekia 281 mln. eurų. Daugiausia investuota į nekilnojamąjį turtą, ypač į privatų. Lietuvoje veikia 365 Rusijos įmonės, daugiausiai smulkios.
Tarptautinės politikos ekspertas Marius Laurinavičius kalbėjo, kad bet koks Lietuvos piliečių verslas su Rusija yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Jie visiškai integravo verslą į savo žvalgybos sistemą. (...) Verslas pagal KGB sistemą yra integruota Rusijos žvalgybos dalis – nuo informacijos rinkimo iki įtakos darymo politikai, iki ekonominio sabotažo“, – sakė M. Laurinavičius.
NSGK aiškinasi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje, svarsto jo ribojimo galimybes.
Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata siūlo įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis. NSGK jis pristatė savo siūlymus, kurie kol kas Seime neregistruoti.
R. Lopata siūlo nustatyti, kad Seimui bet kokią valstybę pripažinus teroristine ar remiančia terorizmą, su ja ar joje įsteigtu ar kitaip veikiančiu verslu nebūtų galimi jokie verslo santykiai.
Tokių valstybių verslas neturėtų teisės vykdyti veiklos Lietuvoje, o šių šalių piliečiai, kuriems nei vienoje ES valstybėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, negalėtų būti Lietuvoje įsisteigusių įmonių akcininkais ir visų formų nariais.
Pasak R. Lopatos, Lietuvos verslo, vykdančio veiklą su valstybėmis, kurios būtų rizikos šalių sąraše, ar jų piliečiais, nebūtų Lietuvos valstybės remiamas ir ginamos.
Komiteto pirmininko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, strateginėse šalies ūkio srityse, pavyzdžiui, transporte ar energetikoje, priešiškų valstybių investicijų nėra.
