Manoma, kad turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu įtariamas verslininkas per trejus metus iš savo vadovaujamos įmonės pasisavino daugiau nei 55 tūkst. eurų. Bendrovės vadovas, už šias lėšas turėjęs pirkti automobilių detales, mokėti atlyginimus, buhalterinės apskaitos dokumentais pagrindė tik dalį iš įmonės kasos paimtos sumos, o likusių pinigų – negrąžino, rodo baigto FNTT Kauno apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo duomenys.
Autoserviso vadovas vėliau siekė pateisinti lėšų trūkumą – parengė netikrus kasos pajamų orderius. Iš pradžių nurodė, kad įnešė nepanaudotą avansą, tačiau tą pačią dieną kasos išlaidų orderyje įrašė, kad jam išmokėta 47 tūkst. eurų paskola. Iki paskolos sutartyje numatyto termino verslininkas bendrovei pinigų negrąžino.
Po kurio laiko bendrovei buvo paskelbtas bankrotas. Tyrėjai išsiaiškino, kad vadovas bankroto administratoriui neperdavė likusio bendrovės turto: pasisavino kasoje buvusius grynuosius pinigus, atsargines automobilių detales, degalus. Šio turto bendra vertė siekia apie 8 tūkst. eurų.
Automobilių serviso vadovas dėl pasisavintų tūkstantinių sumų ir apgaulingo apskaitos tvarkymo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų, numato Baudžiamasis kodeksas. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.
