Pasak FNTT, pirminiais tyrimo duomenimis, vilnietis prieš penkerius metus sukūrė internetinę parduotuvę, kurioje prekiavo įvairia buitine ir elektronine technika. Įtariama, kad internetinės parduotuvės savininkas gautų prekių neįformindavo ir neapskaitydavo buhalterijoje.
Turima duomenų, kad šios prekės dažniausiai buvo atgabenamos iš Lenkijos ar Baltarusijos, kai pirkėjai jas užsakydavo internetu. Internetinės parduotuvės savininkas užsakytas prekes siųsdavo naudodamasis pašto paslaugomis arba pristatydamas jas asmeniniu transportu.
FNTT tyrėjai atskleidė, kad vykdydamas internetinę prekybą virtualios parduotuvės savininkas neapskaitydavo įsigyjamų prekių kiekių, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo realaus prekybos masto. Įtariama, kad dažnai keičiant internetinės parduotuvės bendroves galėjo būti slepiamos realios pajamos.
Pirkėjai už prekes atsiskaitydavo pavedimais konkrečiai bendrovei, vėliau, kaip įtariama, lėšos pervestos į jokios veiklos nevykdančias bendroves ir pinigai išgryninami. Dar po kurio laiko tokios bendrovės būdavo parduodamos Rusijos, Indijos ar Kazachstano piliečiams, kurie Lietuvoje niekada negyveno.
FNTT tyrėjai atliko kratas ir rado bendrovių antspaudus bei dokumentus, kuriais galėjo būti pasinaudota pasisavinant tūkstantines pinigų sumas.
Internetinės parduotuvės savininkui ir dar dviem jo bendrininkams pateikti įtarimai dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
