„Tikimės, kad bendras sutarimas bus rastas. Konkretaus dydžio nenoriu sakyti, tikiuosi, kad darbuotojai ir darbdaviai ras kažkokį sprendimą, kuris tenkins abi puses.
Iš savo pusės, Vyriausybė mano, kad galima būti derinti du instrumentus: MMA didinimą drauge su NPD didinimu, kas mažintų mokestinę naštą gyventojams. Galbūt šių sprendinių kombinavimas padėtų rasti sutarimą tarp darbdavių ir darbuotojų“, – Seime antradienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.
„Tikimės, kad darbuotojai ir darbdaviai ieškos bendro sutarimo ir galbūt tas bendras sutarimas yra kažkur per vidurį, atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios šiuo metu yra.
Tai ir ekonominis neapibrėžtumas, bet matome, kad svarbu išlaikyti žmonių perkamąją galią, jų motyvaciją dirbti. Tam turėtų MMA bet kokiu atveju augti. Klausimas, kiek. Tikimės, kad šiandien trišalė taryba šiandien diskutuos, įvertins visas aplinkybes ir suras tą bendrą sprendimą“, – teigė ministrė.
G. Skaistė negalėjo pasakyti, kiek augs NPD. Pasak jos, tai priklauso ir nuo to, koks bus nustatytas MMA dydis.
„Mano nuomone, šie du dydžiai turėtų augti panašiu tempu tam, kad tai būtų pakeliama biudžetui“, – sakė G. Skaistė.
Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.
Šiemet MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“. Galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.
Šimonytė: Vyriausybė pritartų bet kokiam darbdavių ir darbuotojų susitarimui
Trišalei tarybai svarstant minimalios algos (MMA) didinimą nuo kitų metų, Vyriausybė galėtų pritarti bet kokiam darbdavių ir profsąjungų susitarimui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto, pasak jos, derantis dėl minimalios algos reikėtų atsižvelgti į ekonominį kontekstą.
I. Šimonytės teigimu, viešajame sektoriuje minimalią algą gauna tik nedidelė dalis dirbančių žmonių.
„Vyriausybės nuomone, geriausia būtų tokia minimali alga, dėl kurios susitartų darbuotojai ir darbdaviai. Viešajame sektoriuje dirba labai mažai žmonių už minimalią algą. Valstybė, kaip darbdavys, tikrai turi labai mažai darbuotojų, kurie dirba už minimalią algą – didžiuma darbuotojų dirba už didesnį darbo užmokestį“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.
„Jeigu darbdaviai su profsąjungų atstovais susitartų, manau, kad bet kokiam susitarimui Vyriausybė galėtų pritarti“, – pridūrė premjerė.
Premjerės teigimu, darbdaviams ir profsąjungoms nesusitarus Vyriausybė pateiks savo pasiūlymą.
„Jeigu (darbdaviai ir profsąjungos – BNS) nesusitars, tada Vyriausybė pateiks savo pasiūlymus“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, derantis dėl minimalios algos reikėtų atsižvelgti į galimą mažesnį ekonomikos bei atlyginimų augimą kitais metais.
„Ekonomikos augimas labai santūrus kitais metais geriausiu atveju, (vidutinio – BNS) darbo užmokesčio augimas vienaženklis. Tai kalibruojant ir tą susitarimą dėl minimalios algos reikia tą turėti mintyje“, – teigė I. Šimonytė.