Antradienį finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė kitų metų biudžeto projektą, prenešė "Lrt.lt". Ministro teigimu, 2008 metų Lietuvos nacionalinis biudžetas turėtų siekti daugiau nei 29 mlrd. Lt. Tai būtų 31,4 proc. daugiau nei prognozuojama surinkti šiemet.
Pagrindinę biudžeto dalį turėtų sudaryti įplaukos, gautos surenkant pridėtinės vertės mokestį. Iš viso taip planuojama gauti10,164 mlrd. Lt – 42,7 proc. daugiau nei pernai. Gyventojų pajamų mokesčio surinkimas biudžetą turėtų papildyti 5,43 mlrd. litų, o tai 7,7 proc. mažiau nei šiemetiniame biudžete. Kaip žinia, nuo kitų metų sausio iki 24 proc. mažinamas gyventojų pajamų mokestis. Dėl to biudžetas, anot finansų ministro neteks 566 mln. litų. Didėjant akcizų mokesčiui, į biudžetą pateks 3,31 mlrd. litų – 26,1 proc. daugiau nei šiemet.
Tačiau finansų ministras pabrėžė, kad didės ir valstybės išlaidos. Valstybė kitais metais planuoja išleisti 26,4 mlrd. litų, o tai yra 28 proc. daugiau nei šiemet. Kaip pagrindines išlaidų augimo priežastis R. Šadžius nurodė darbo užmokesčio didinimą, kuris pareikalaus kone 1,3 mlrd. litų. Net 45 proc. išaugs išlaidos viešajai tvarkai bei visuomenės apsaugai – iki 2,45 mlrd. litų. Socialinei apsaugai bus skirta 36,3 proc. daugiau lėšų nei šiemet (3,458 mlrd. litų), o švietimui teks 14,2 proc. daugiau asignavimų (5,717 mlrd. Lt). Parama kultūrai didės 22,6 proc., o sveikatos apsaugai – 17,7 proc. (atitinkamai iki 1,093 mlrd. ir 1,694 mlrd. Lt).
Naujai planuojamas biudžetas susilaukė aštrios Tėvynės sąjungos kritikos. Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas Biudžeto komitete Rimantas Dagys klausia, ar nėra taip, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė, artėjant rinkimams, nori turėti surenkamų pajamų daugiau nei buvo planuota tam, kad prieš rinkimus kai kurias grupes galėtų pamaloninti perskirstomu biudžetu.
“Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas nėra socialiai orientuotas. Tokios svarbios socialinės sritys, kaip sveikatos apsauga ar švietimas, gaus santykinai mažesnį finansavimą, nei gavo 2007 metais: švietimas – 21.2 proc. (2007) ir 18.9 proc. (2008) (2004 m. buvo 25 proc.); sveikatos apsauga – 6.1 proc. (2007) ir 5.6 proc. (2008). Santykinai auga tik išlaidos viešajai tvarkai, ekonomikai, aplinkos apsaugai ir socialinei apsaugai. Atrodo, kad valstybės biudžeto orientaciją lemia ES lėšų įsisavinimo poreikiai ir tam reikalingo nacionalinio kofinansavimo skyrimas, o ne suvokimas, kas yra aktualiausios mūsų visuomenės gyvenimo problemos”,- sakė R.Dagys.
Abejones dėl kitų metų biudžeto yra išreiškęs ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris neatsisako galimybės pasinaudoti veto teise stabdant, anot jo, kokybiškai prasto bei programiniais principais neparemto biudžeto tvirtinimą.
