5 procentų mokestis imamas, kai būstas parduodamas brangiau nei buvo nupirktas. Apmokestinamas gautas pelnas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sako – kiekvienas, kuris prekiauja nekilnojamuoju turtu, turi susimokėti.
„Kada žiūrite politikų ir kitų viešų asmenų deklaracijas, jūs matote dažnai didžiules pajamas ir GPM sumą, kuri sudaro dalį procento nuo visų gautų pajamų. Tos pajamos dažniausiai – pardavus nekilnojamąjį turtą. Tai yra problema, socialinio teisingumo problema“, – teigia R. Šadžius.
Vieša paslaptis, kad žmonės, norintys parduoti butą, namą ar sklypą, tyčia laukia, kol sueis penkerių metų terminas, kad nereikėtų pakloti mokesčio. Įstatymas ypač aktualus norintiems parduoti paveldėtą turtą.
„Kiekvienais metais susiduriam su nauju fokusu, su kažkokia naujiena ir pastaruosius keletą ar keliolika metų tų naujienų lengvinančių apmokestinimą, „fizinukų“ ar investuotojų gyvenimą, beveik nebuvo“, – sako Rimas Kirdulis.
Ekonomistai sako – Lietuva surenka mažai mokesčių ir tai yra didelė problema. Tačiau siūloma naujovė esą abejotina. Būsto vertė išauga nebūtinai dėl rinkos pokyčių. Galbūt remontas kainavo daugiau nei gauta pelno. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, ministerija kažkodėl išskiria tik nekilnojamąjį turtą, kai žmonės turtus kraunasi visai kitais būdais, ir mokesčių už tai nemoka.
„Dabar žmonės kaupia turtą ir finansinį, tarkim, akcijas ar obligacijas. Tai jei viena turto rūšis apmokestinama, o kita ne, tai yra tiesiog paskata keisti turto formas ir vien tik dėl mokesčio“, -teigia jis.
Finansų ministras sako, kad naujovė negaliotų tik vieną būstą turintiems ir vietoje jo kitą perkantiems žmonėms. Tačiau Lazutka pastebi, kad turtas turtui nelygus.
Dėl prasto mokesčių surinkimo Lietuva perspėta jau ne kartą. Štai ir trečiadienį Europos Komisija pareiškė, kad šalis surenka per mažai pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinis Valiutos Fondas ne kartą siūlė apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą ir automobilius. Tačiau, ekonomistų teigimu, išeitis būtų tik radikali mokesčių reforma.
