Pavasarį buvęs karantinas parodė, kokios gali būti trapios darbo vietos, atlyginimai ir pajamos, todėl vienas pagrindinių aspektų artėjant sunkmečiui yra asmeniniai finansai.
Finansų ekspertai atskleidžia, kad scenarijus gali pasikartoti ir pradėti ruoštis reikia jau dabar.
Svarbu sukaupti finansinę „pagalvę“
Asmeninių finansų ekspertai atskleidžia, kad norint nepatirti didelio smūgio, reikia pradėti taupyti ir sukaupti finansinį rezervą.
„Jei kas nors nutiktų, jau reikėtų turėti sukauptą 3-6 mėnesių savo pajamų finansinį rezervą“, - teigia finansų ekspertas Lukas Macijauskas.
„Finansų ekspertų“ pardavimų vadovo Mindaugo Smilgiaus nuomone, tai pagrindinis būdas lengviau išgyventi sunkųjį laikotarpį. „Žmonėms tiesiog taip būtų paprasčiau, nes, pavyzdžiui, jeigu darbe bus vėluojama sumokėti atlyginimą, ar jis staiga sumažėtų, sukaupus finansinį rezervą nebūtų didelių problemų. Jei santaupų neturite, tikrai reikėtų pradėti taupyti, taip bus daug lengviau“, – pasakoja M. Smilgius.
Reikia išanalizuoti asmeninį biudžetą
Dabar yra pats laikas persižiūrėti šeimos ar namų ūkio balansą.
„Dabar būtų puiki proga susiskaičiuoti savo pajamas ir išlaidas – kiek gaunama pajamų ir kiek yra išlaidų“, – teigia L. Macijauskas.
Svarbiausia – objektyviai įsivertinti savo finansinę situaciją ir tuomet planuoti įplaukų bei išlaidų srautus.
„Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas teigia, kad tai reikia daryti labai kritiškai: „Pirmiausia reikia būti atvirais su savimi, pažvelgti kritiškai į savo finansinę drausmę. Žinodami, kaip atrodote iš šalies, galėsite priimti teisingesnius sprendimus.“
Geriau nesiskolinti ir atidėti nebūtinus pirkinius
Pablogėjus situacijai ir nesukaupus tinkamo finansinio rezervo gali iškilti poreikis skolintis, tačiau to geriau nedaryti, arba reikėtų labai atsakingai įvertinti šį žingsnį.
A. Kačinskas teigia, nebeturint kitos išeitis ir esant būtinam poreikiui pasiskolinti, pavyzdžiui, iš kreditus suteikiančių įmonių, reikia visus siūlomus variantus apsvarstyti keletą kartų: „Privalu pasverti finansines galimybes, stebėti savo kredito istoriją, siekiant objektyvumo naudotis keliomis kredito skaičiuoklėmis ir nesirinkti iš vieno pasiūlymo.“
„Taip pat visada būtina apsvarstyti, kaip reikėtų elgtis praradus darbą arba sumažėjus pajamoms. Tokiu atveju patartume mažinti vartojimo išlaidas, o ne naudoti kredito kortelės lėšas ar papildomai skolintis,“ – pataria A. Kačinskas.
Šiuo laikotarpiu taip pat reikėtų atsisakyti ir nebūtinų pirkinių ar įvairių projektų namuose.
„Jeigu, pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą tokioje srityje kaip maitinimas, kur negali žinoti, ar prasidėjus karantinui dar bus galimybė tęsti veiklą, tokius dalykus kaip baldų įsigijimas, remontai, didesni pirkiniai reikėtų nukelti ramesniam laikotarpiui“, – teigia „Finansų ekspertų“ pardavimų vadovo M. Smilgius.
Ekspertų teigimu didesnius pirkinius vertėtų įsigyti tik tada, jei esate sukaupę finansinį rezervą arba turite papildomų pinigų.
„Jei turite pinigų skirtų „juodai dienai“, tada galite nebijo jų leisti, kažko daryti, bet jei jų nedaug, tikrai neverta iš paskutinių santaupų likučių pirkti didesnius pirkinius“ , – pasakojo M. Smilgius.
Gyventojai dar bijo stipriai išlaidauti
Finansų ekspertai pastebi, kad net pagerėjus situacijai, žmonės nelinkę stipriai išlaidauti.
„Žmonės yra atsargesni ir turbūt ruošiasi tai antrai bangai. Iš investicijų pusės nėra pastebima, kad dabar labai veržtųsi investuoti. Labiau ir atsargumas, ir idėja, kad galbūt reikia laukti, pasižiūrėti, ar rudenį bus toji antra banga“, – teigia „Synergy finance“ finansų ekspertas Lukas Macijauskas.
Pastebima, kad žmonės tam tikrose srityse jau apgalvoja savo sprendimus išleidžiant pinigus.
„Šiek tiek gal mažiau išleidžia, kai kuriuos pirkimus atideda. Matoma, kad kai kur žmonės tikrai bijo kažką pirkti, nes nežino, kas bus rytoj ar poryt“, – taip pat pasakoja M. Smilgius.
Situacija pavasarį išmokė kitaip pažvelgti į finansus
Dar vasario mėnesį įvestas karantinas gyventojus paskatino kitaip pasižiūrėti į savo išlaidas ir pajamas. Taip pat, parodė, kaip viskas atrodytų, jei tokia situacija pasikartotų.
„Prieš pat karantiną įmonėse buvo pastebėtas didelis pirkimų kiekis, tačiau tik jį įvedus viskas sustojo. Praėjus kelioms savaitės palengva vėl prasidėjo inertiškas pirkimas ir vartojimas, nes daugelis įmonių ir gyventojų suprato, kas ir kaip vyksta“, – pasakojo M. Smilgius.
Karantino laikotarpis paskatino žmones atsidėti po kelis procentus nuo pajamų ir kaupti santaupas bei ruoštis tokioms netikėtoms situacijoms.
„Palyginkime su 2008–2009 metus, kaip žmonės buvo sudėtinga per krizę, nes niekas realiai neturėjo santaupų arba jų buvo labai mažai, ir kaip dabar žmonėms yra šiek tiek lengviau, kai buvo pirmas karantinas ir jie suprato, kad reikia kaupti finansinį rezervą“ – apie prieš 10 metų vykusią krizę kalbėjo „Finansų ekspertų“ pardavimų vadovas Mindaugas Smilgius.
Ekspertai taip pat pastebi, kad artėjant antram sunkmečiui gyventojų psichologinė savijauta šiek tiek geresnė.
„Kovą–balandį daug kas nusiteikė pačiam blogiausiam scenarijui ir dabar, kai tai nepasitvirtino, psichologiškai yra lengviau. Geriausia tikriausiai yra ruoštis blogiausiam ir džiaugtis, kai gaunasi vidutiniškai“, – teigė L. Macijauskas
