LRT.lt
Netylant diskusijoms, kaip reikėtų pasielgti su kontraversiškomis sostinės Žaliojo tilto skulptūromis, architektas Audrius Ambrasas siūlo kuriam laikui patupdyti jas į narvus. Architektas yra parengęs praktišką ir šiai dienai aktualų meninės instaliacijos projektą – sovietines skulptūras įrėminti ažūrinėmis plieno konstrukcijomis.
„Tai ženklas, jog mes skulptūras matome, tačiau netikime tuo, ką jos teigia. Taip nužeminamas tarybinis patosas“, – sako A. Ambrasas. Nepažeisdamos skulptūrų ažūrinės plieno konstrukcijos įmuziejintų jas ir kurtų tam tikrą distanciją tarp skulptūrų ir praeivių, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Šis trumpalaikės meninės instaliacijos projektas yra antrojo tarptautinio festivalio „Vilnius Street Art“ meninės programos dalis, jo idėją teigiamai vertina žinomi visuomenės ir kultūros veikėjai. Projektui jau pritarė miesto paveldosaugininkai, tačiau kol kas leidimą įgyvendinti šį trumpalaikį projektą išduoti delsia Vilniaus miesto savivaldybė.
Festivalio organizatoriai tikina ieškosiantys būdų įgyvendinti projektą metų bėgyje, o kol kas visuomenei jis bus pristatytas festivalio „Vilnius Street Art“ info centre rugsėjo 5–7 d. Sostinės dienose, Odminių skvere.
„Palaikau šį sumanymą. Tai meniškai ir politiškai tikslus projektas. Neteisūs tie, kurie sako, kad šias skulptūras reikia nugriauti ir išvežti į Grūto parką; ir teisūs tie, kurie sako, kad šie „sovietiniai zombiai“ čia netinka. Reikalingas naujas santykis su tais „zombiais“. Audrius Ambrasas rado teisingą sprendimą. Tai sąlyginis skulptūrų patupdymas į jėgos narvus, sukuriantis zoo parko. Žiūrėtumėm į skulptūras kaip į tam tikrą praeitį, kuri neturi jokių galių veikti šiandien. Skulptūros įgautų rokenrolo, nes taptų meninės. Keturi pjedestalai suteiktų joms „kietesnį“ ritmą. Man labai patinka šis sprendimas“, – teigė architektas Algirdas Kaušpėdas.
„Man regis, Žaliojo tilto skulptūros šiandien sulaukia prieštaringų vertinimų ir veiksmų ne tiek dėl savo kultūrinės (ne)vertės arba akivaizdžiai nūdienai svetimos simbolikos, kiek dėl apskritai neapibrėžto visuomenės santykio su sovietinės praeities liekanomis. O liekanų yra, ir ne tik ant Žaliojo tilto – tai mūsų gyvenimo ir aplinkos dalis. Be to santykis su jomis šiandien dar komplikuotesnis nei, tarkime, prieš 20 metų – pati visuomenė sudėtingesnė, įvairesnė, saistoma komplikuočiausių matomų ir nematomų socialinių ryšių. Audriaus Ambraso „Žaliojo tilto skulptūrų redukcijos projektas“, sakyčiau, šias skulptūras „pastato į savo vietą“, įrėmina jų konkrečiame laike ir erdvėje. „Darbininkai“ ir „kolūkietės“ nebežengia laisvai nuo postamentų į dabartį, o lieka ten, anuomet; mums, esantiems čia ir dabar, demonstruodamos praeities pėdsakus lyg muziejaus vitrinose“, – sakė Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.
„Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nuomonių, esą Žaliojo tilto skulptūros kelia grėsmę mūsų laisvei. Tai įkalinkime jas. Uždarykime jas į narvus ir neišleiskime – taip jas nukenksminsime, bet nepakenksime jų paveldo savybėms. Pasibaigus akcijai, kareiviai galės likti tame narve, o kitus – išlaisvinkime, jie tikrai nekelia grėsmės mūsų laisvei“, – pridūrė Marija Drėmaitė, meno istorikė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė.
Antrojo tarptautinio festivalio „Vilnius Street Art“ metu 5–13 d. miestui savo kūrinius dovanos šie pasaulinio lygio menininkai – ispanas Aryz, lenkas M-City, Didžiojoje Britanijoje kuriantis Tank Petrol, lietuviai Ernestas Zacharevičius, Jurgis Tarabilda, Morfai bei 209. Festivalio metu vyks diskusija apie gatvės meną, bus galima pabendrauti su menininkais.
