Felicija Nijolė Sadūnaitė - disidentė, vienuolė, rašoma enciklopediniuose leidiniuose. Du kuklūs, bet be galo talpūs žodžiai, rašo antradienio "Lietuvos žinios". Sesutė Nijolė, visą gyvenimą skyrusi Dievui ir Tiesai, iki šiol yra nenustygstanti ir nepamainoma kovotoja už tėvynę Lietuvą. Šiandien minimas Sesės 70-mečio jubiliejus - proga pagerbti vieną ryškiausių lietuvių tautos kovotojų su sovietine priespauda.
Biografija
Gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune.
1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore- mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus - Vilniaus kūdikių namuose.
1974 m. KGB suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.
1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo paminėti Ribbentropo-Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
Nuo 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė. Sesuo Nijolė dar okupacijos metais Vakaruose yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. N.Sadūnaitė - viena gausiausiai Vakaruose leidžiamų lietuvių autorių, jos knygos išverstos į daugelį svarbiausių pasaulio kalbų.
Baisiau nei sovietmečiu
„Politinė padėtis Lietuvoje dabar labai liūdna. Spręskite patys: sovietiniais metais buvau teista vieną kartą, o nepriklausomoje Lietuvoje man iškeltos jau net trys bylos. Viena - dėl neva padarytos materialinės žalos pornografinės spaudos leidėjams (tada, policijai nesureagavus į mano skundą, numečiau nuo stalo ir suplėšiau nelegaliai šalia mokyklos pardavinėjamus laikraščius „Onutė“ ir „Jonukas“). Antroji byla - už buvusio saugumiečio V.Baumilos garbės ir orumo pažeidimą, kad žiniasklaidoje paviešinau mane tardžiusio KGB majoro grasinimą. O trečias teismas dar vyksta - už tai, kad Vokietijos lietuvį Algį Klimaitį vadinau KGB agentu.
Dabar teismai baisesni negu sovietmečio - anksčiau bent jau rimties buvo daugiau, o dabar jie tyčiojasi iš mūsų atvirai... Per 53 okupacijos metus daugiau kaip 50 proc. žmonių Lietuvoje yra išplautos smegenys arba jie susiję su to šėtono - KGB - mafija, kuri nėra išnykusi. O tie, kurie nesusiję, - labai nusivylę, vargsta, nes toji mafija išgrobstė visus pinigus.
Ir televizija baisesnė nei sovietmečiu - rodomas baisiausias smurtas, purvas, mes savo televizorių net išmetėm į šiukšlyną. O kokios žudynės vyksta kaime - per 2 dienas 5 žmonės nužudomi, svieto pabaiga! Mes žūstam, žūstam moraliai! Vyksta sąmoningas dvasinis genocidas.“
Rimantas Varnauskas
